„Rožinę savaitę“ moteris kvies pasitikrinti krūtis

Kasmet krūtų vėžys nusineša beveik pusės tūkstančio Lietuvos moterų gyvybes, o krūties vėžio diagnozę išgirsta daugiau kaip 1500 moterų. Nors šiuolaikinės gydymo technologijos padeda daugeliui pacienčių pasveikti, liga yra iššūkis ir ligonei, ir jos artimiesiems. Spalis – krūtų vėžio žinomumo mėnuo. Su šūkiu „Vieningi prieš krūties vėžį. Būk stipri, kovok!“ Lietuva solidarizuojasi su Pasauliniu krūtų vėžio tyrimo centru (angl. Breast Cancer Recourced Center) ir jungiasi prie akcijos „Rožinė savaitė“ („Pink week“).

Reklama

Spalio 3–5 dienomis vyksiančių renginių tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į krūtų vėžio diagnostikos ir gydymo problemas bei numatomas priemones šios problemoms spręsti. Tam, kad moterims būtų drąsiau kalbėti apie joms rūpinčias problemas, Vilniaus rotušę sušildys rožinės spalvos šviesos – tris naktis rožinis Rotušės fasadas primins, kad visų pirma jos pačios turi rūpintis savo sveikata ir laiku profilaktiškai tikrintis. O vyresnės kaip 40 metų Vakarų Lietuvos moterys visą spalio mėnesį turės išskirtinę galimybę pasitikrinti krūtis – nemokamai atlikti mamogramą Klaipėdos ir Mažeikių „SG klinikose“. Mat Šiaurės Vakarų Lietuvoje didžiausias moterų mirštamumas nuo krūties vėžio Lietuvoje.

Mamograma – tai rentgeno aparatais, vadinamaisiais mamografais, atliekamas krūtų tyrimas. Jis trunka mažiau nei minutę. Atliekama po dvi kiekvienos krūties mamogramas– krūtys peršviečiamos iš viršaus ir iš šono. Tyrimas neinvazinis, neskausmingas. Tiesa, kartais moterys skundžiasi nemaloniu jausmu krūtyse, kai jos atliekant tyrimą suspaudžiamos. Šiek tiek suspausti krūtį mamografijos metu būtina, nes taip gaunamas geros kokybės vaizdas.

Pagrindinė mirties priežastis

Krūties vėžys yra pagrindinė mūsų šalies moterų mirties nuo onkologinių ligų priežastis – pernai nuo šios ligos mirė 562 moterys.

Kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius I stadijos ligą, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys, bet pavėlavus nustatyti penkerius metus teišgyvena vos trečdalis sergančiųjų IV stadijos liga.

Kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau, yra sukurta Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją visos 50–69 metų sulaukusios moterys tikrinamos kartą per dvejus metus nemokamai. Joms atliekama mamografinė patikra. Šis tyrimas labai efektyvus – ketvirtadalis visų krūties navikų aptinkama šių patikrų metu.

Deja, tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūtų vėžio, ja pasinaudoja. O štai skaičiavimai rodo, kad jeigu pasitikrintų visos šią galimybę turinčios moterys, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 moterų gyvybių!

Serga ir jaunos

Krūtų vėžiu serga ne tik 50–69 metų, bet ir daug jaunesnės moterys. Jos į Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nepatenka. Todėl Europos ekspertų grupė pasiūlė vyriausybėms pradėti nemokamai tirti sulaukusias 45-erių metų moteris. Kol Lietuvoje tokios tvarkos nėra, specialistai pabrėžia, jog labai svarbu, kad pačios moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, rūpintųsi savo sveikata – reguliariai apčiuoptų krūtis, kreiptųsi į šeimos gydytojus, kad šie išrašytų siuntimą atlikti krūtų mamografiją arba echoskopiją – tai priklauso nuo pacientės amžiaus.

Ypač sveikata turi rūpintis tos, kurių artimos giminaitės sirgo krūtų, gimdos vėžiu. Jos gali būti paveldėjusios geną, dėl kurio yra polinkis sirgti vėžiu. Tad turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl jų krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti nelaukiant, kol sukaks 50 metų, o už tyrimą sumokės ligonių kasos. Be to, būtų gerai, jei tokioms moterims būtų atliktas genetinis tyrimas ir nustatyta, ar jos neturi krūties vėžį lemiančių BRCA1 ir BRCA2 genų.

Daug neteisingos informacijos

Krūtų patikra apgaubta daugybe mitų. Kartais moterys baiminasi, kad mamografijos metu vėžys gali išplisti. Gydytojai tvirtina, kad to negali būti – vėžio ląstelės dėl fizinių faktorių neplinta. Kai kurios moterys baiminasi tyrimo metu gaunamos apšvitos, tačiau specialistai teigia, kad ji yra labai maža ir rizika nepalyginama su tyrimo teikiama nauda.

Moterims, kurioms pašalinta dalis krūtų, irgi būtina tikrintis. Nereikia tikrintis tik toms, kurioms pašalintos visos krūtys.

Beje, vyrai mano, kad jie yra saugūs, kad krūtų vėžys jiems negresia. Deja, jie irgi gali sirgti šia liga – 1 proc. atvejų! Be to, mamografijos tyrimas taip pat turi būti atliekamas ir transseksualiems, ilgiau kaip 5 metus moteriškus hormonus vartojantiems vyrams.