Auga jaunesnių moterų ligotumas

Minėdamas Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į svarbiausias moterų sveikatos problemas Lietuvoje ir pabrėžia prevencijos svarbą. Naujausi 2025 m. duomenys rodo, kad daugiausia moterų Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. 

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, ligotumas kraujotakos sistemos ligomis didėja tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų, tačiau moterys šiomis ligomis serga dažniau. 2025 m. 1 000 moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų, kai tarp vyrų šis rodiklis buvo mažesnis – apie 307 atvejus 1 000 vyrų.

Moterys dažniau serga hipertenzinėmis, cerebrovaskulinėmis ligomis, širdies nepakankamumu bei venų varikoze, o vyrams dažniau diagnozuojamos sunkesnės širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip miokardo infarktas ar aterosklerozė.

Pastaraisiais metais stebimas nuoseklus moterų ligotumo augimas tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. Didžiausi ligotumo rodikliai nustatyti 45 metų ir vyresnių moterų grupėje, tačiau nerimą kelia ir didėjantis ligotumas jaunesnių – 18–44 metų – moterų grupėje.

Išankstiniais 2025 m. duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 57,4 proc. visų mirusių moterų, o nuo piktybinių navikų – 18,7 proc. Pastaraisiais metaistiektarp vyrų, tiek tarpmoterųstebimasnuoseklus mirtingumo nuo kraujotakos ligų mažėjimas, kurisgali rodyti gerėjančią širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Tačiau moterų rodikliai išlieka didesni nei vyrų.

Vienos svarbiausių moterų mirties nuo piktybinių navikų priežasčių išlieka krūties ir gimdos kaklelio vėžys. 2025 m. nuo krūties vėžio mirė 36,6 / 100 000 moterų, nuo gimdos kaklelio – 10,1 / 100 000 moterų. Mirtingumas nuo krūties vėžio didesnis mieste, o nuo gimdos kaklelio vėžio dažniau miršta kaimo vietovėse gyvenančios moterys.

Specialistai ragina nelaukti pirmųjų simptomų

Higienos instituto specialistai pabrėžia, kad didelę dalį rizikų galima sumažinti laiku atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus ir dalyvaujant prevencinėse programose. Reguliarūs tyrimai leidžia ligas nustatyti ankstyvose stadijose, kai gydymas yra efektyviausias.

Pastebima, kad moterų įsitraukimas į prevencines programas auga. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos aprėptis 2025 m. pasiekė 76,3 proc., tačiau krūties vėžio prevencijos programoje dalyvauja tik kiek daugiau nei pusė tikslinės grupės moterų.

O širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programose moterų aktyvumas mažėja – 2025 m. jose dalyvavo 33,6 proc. tikslinės grupės moterų (2021 metais rodikliai siekė 41,7 proc.), nors būtent šios ligos išlieka pagrindine moterų mirties priežastimi Lietuvoje.

Specialistai ragina moteris daugiau dėmesio skirti savo sveikatai nelaukiant pirmųjų simptomų – reguliariai tikrintis sveikatą, dalyvauti prevencinėse programose ir rūpintis sveika gyvensena. Dalyvavimas prevencinėse programose moterims suteikia galimybę pasirūpinti savo sveikata, išvengti sunkių komplikacijų, ilgo gydymo ar priešlaikinės mirties. Tai svarbu ne tik pačiai moteriai, bet ir jos šeimai bei visai visuomenei – mažėja sveikatos sistemos apkrova, gerėja gyvenimo kokybė ir ilgėja sveiko gyvenimo trukmė.