Ketvirtadienis, 2024.12.12
Reklama

Rekordinis karštis padidina širdies smūgio pavojų: kaip apsisaugoti

Šaltinis: vlmedicina | 2019-06-05 11:27:03

Kad ir kaip maloniai džiugintų šilta vasara, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, karštis gali tapti labai pavojingas. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų. Tvankus oras taip pat didelį pavojų kelia ir besiskundžiantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

„Eurovaistinės“ specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad esant karštam orui, net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, gali ištikti dehidratacija, skųstis sutrikusia širdies ir kraujagyslių veikla. Visgi sunkiausia karštas dienas išgyvens vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.

„Mažų vaikų organizmas nėra iki gali susiformavęs, todėl jie ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių: sušilęs kūnas atvėsta gerokai lėčiau, o prakaituojami vaikai netenka ypač daug skysčių ir druskų“, – sako vaistinės specialistė. Ji primena, kad maži vaikai troškulio beveik nejaučia, todėl perkaitimo rizika dar labiau padidėja.

Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacijos sistema taip pat pamažu sutrinka, tampa mažiau aktyvi, be to, vyresni žmonės neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką. Didesnį dėmesį sveikatai svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus, dėl šių vaistų poveikio, suprakaitavus kūną atvėsinti gerokai sunkiau.

Apkrova širdžiai

Per karščius organizmas saugosi nuo perkaitimo ir mėgina atvėsinti kūną, todėl išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. Dėl šių organizmo reakcijų, pradedama gausiau prakaituoti, žmogus gali jausti didesnį silpnumą, gali patinti rankos ar kojos.

„Karštis tiesiogiai veikia širdies darbą. Dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes susidarę trombai yra viena dažniausių insulto ir infarkto priežastis“, – sako specialistė.

Pajutus širdies ritmo sutrikimus, stiprų galvos skausmą ar svaigimą, skausmą krūtinės srityje, būtina eiti į pavėsį, atsigerti vandens, o simptomams nepraeinant, nedelsiant kreiptis į medikus.

Pasirūpinti skysčiais

Neretai esant dideliam karščiui žmonės skundžiasi didesne apatija, nuovargiu tačiau šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik dėl to, kad karšta, tačiau ir dėl elektrolitų disbalanso bei pagrindinių mineralų trūkumo.

„Karštą dieną pagausėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, cinkas, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas“, – sako E. Ramaškienė.

Karštą dieną specialistė rekomenduoja vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes šie tik skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį arba nesaldintą žaliąją arbatą. Reikėtų nelaukti, kol pajusite troškulį, o skysčius gurkšnoti nuolat.

Norint apsisaugoti nuo perkaitimo, per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. Karštomis dienomis, jeigu nėra būtinybės, reikėtų mažiau laiko leisti automobilyje už vairo, nes karštis gali sutrikdyti reakciją ir dėmesingumą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pirmą kartą Lietuvoje angiografijai naudotas anglies dvideginis
Gruodžio 10 d. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje pirmą kartą Lietuvoje apatinių gal...
Teisininkai: praleista proga užtikrinti pacientų teises ir sąžiningą konkurenciją
Lapkričio pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurios visoms privačioms sv...
Šventinio streso alkoholiu malšinti nederėtų: kokios gresia rizikos
Gruodį neretai pasitinkame ne tik su šventinėmis nuotaikomis, bet ir su gerokai ūgtelėjusiu streso lygiu. Skubame rūpint...
Kauno klinikų Romainių ligoninėje – naujas tyrimas tuberkuliozės diagnostikai
Kauno klinikų Romainių ligoninė pirmoji Baltijos šalyse pradėjo taikyti inovatyvią greitąją diagnostiką tuberkuliozės nu...
Įvardijo didžiausią kavos mėgėjų ir vyrų klaidą
Neretai pabuvus vėsumoje ar truputį pašalus skundžiamasi danties dilgčiojimu bei padidėjusiu dantų jautrumu, į kurį dažn...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų