Šiauriečiai dažniau serga melanoma, arba Saugios atostogos šiltuose kraštuose

Kai Šiaurės Europą apgaubia tamsa, šaltis ir drėgmė, kyla pagunda keliauti į šiltesnius kraštus. Saulė, šiluma, trumpas pabėgimas nuo žiemos atrodo nekaltas malonumas. Vis dėlto dermatologai sako, kad tai yra ir rimta rizika. 

Statistika rodo, kad būtent šiaurinių šalių gyventojai – norvegai, danai, švedai, suomiai – pirmauja Europoje pagal melanomos atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Kai kuriose šalyse šis rodiklis jau viršija 40.

Lietuva dar nepasiekė tokių skaičių, bet kreivė kyla ir čia. Viena iš priežasčių, specialistų teigimu, – žiemos kelionės į saulėtus kraštus.

„Didžiausia problema yra ne pati saulė, o staigus pokytis ir intensyvus ultravioletinių spindulių poveikis odai, kuri visą rudenį ir žiemą buvo jų beveik nemačiusi“, – sako Lazerinės dermatologijos centro vadovas gyd. dr. Viktoras Sidorovas. Anot jo, tokios „saulės injekcijos“ organizmui yra nemenkas stresas. Ypač šviesesnės odos žmonėms.

Kodėl šiauriečiai serga dažniau?

Pasak dr. V. Sidorovo, Šiaurės Europos šalyse žmonės genetiškai yra šviesesnės odos, turi mažiau melanino, kuris natūraliai saugo nuo UV spindulių. Šviesi oda daug greičiau nudega saulėje, pažeidžiama ir ilgainiui dėl to didėja vėžio rizika.

„Žmonės dažnai mano, kad jei gyvename šiaurėje, rizika mums mažesnė. Deja, yra priešingai. Būtent šiauriečiai, o ne pietiečiai, dažniau serga melanoma, nes jų oda nėra genetiškai prisitaikiusi prie intensyvios saulės“, – aiškina gyd. dr. V. Sidorovas.

Dar viena svarbi priežastis – žmonių elgesys atostogų šiltuose kraštuose metu. Jie nori kuo greičiau pagauti įdegį, todėl jau pirmomis dienomis saulėje praleidžia per daug laiko, dažnai ir be tinkamos apsaugos. Pietinių šalių gyventojai įprastai saulėje būna nuosaikiau, slepiasi pavėsyje, saugosi per karščius.

„Melanoma labai stipriai susijusi su nudegimais, ypač patirtais vaikystėje ar jaunystėje, bet ir suaugusiųjų nudegimai nėra nekalti“, – pabrėžia gydytojas.

Lietuvoje situacija kol kas kiek ramesnė nei Skandinavijoje, tačiau tendencijos panašios. Daugėja tiek melanomos atvejų, tiek žmonių, kurie žiemą keliauja į šiltus kraštus. Tai reiškia, kad artėjame prie tų pačių rizikos scenarijų.

„Mes einame tuo pačiu keliu kaip skandinavai, tik nuo jų atsiliekame laiko atžvilgiu. Tai lemia tiek ekonominės priežastys – vejamės pagal perkamąją galią, tiek nuosekliai augantis visuomenės informuotumas“, – sako V. Sidorovas.

Jo teigimu, svarbu suprasti, kad melanoma – ne „staigi liga“. Ji vystosi ilgus metus, kaupiasi genetiniai pažeidimai, kol vieną dieną organizmas nebesusitvarko. Todėl kiekvienas nudegimas nėra nekaltas. Jie palieka ilgalaikių pasekmių. Dėl to atostogos, kurios atrodo kaip sveikatos šaltinis, kartais tampa papildomos rizikos veiksniu.

Ką būtina padaryti prieš ir po kelionės?

Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas. Jei turite daug apgamų, jūsų oda šviesi, šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų, prieš kelionę rekomenduojama pasitikrinti pas dermatologą. Apgamų patikra užtrunka vos kelias minutes, bet gali padėti laiku pastebėti ir suvaldyti dideles, iki tol nepastebėtas rizikas.

„Visada sakau: prieš kelionę – apgamų patikra, po kelionės – savistaba. Tai turėtų tapti tokiu pat įpročiu kaip prižiūrėti dantis ar pasitikrinti vasarą grįžus iš miško dėl erkių ant kūno“, – pabrėžia gyd. dr. V. Sidorovas.

Antras dalykas, anot jo, reali, o ne simbolinė apsauga nuo saulės. Tai reiškia SPF 30–50 kremą, tepamą pakankamu kiekiu, kas 2–3 valandas, ypač po maudynių. Ne tik ryte, o reguliariai.

Trečias gydytojo patarimas – saikas. Net ir pasitepus apsauginiu kremu nepatariama gulėti saulėje visą dieną. Pavėsis, lengvi drabužiai, kepurė, akiniai nuo saulės – visa tai nėra nei gėdinga, nei perteklinė atsarga.

„Kremas nuo saulės nėra leidimas kepti ant saulės valandų valandas. Tai – papildoma apsauga, o galutinis rezultatas priklauso nuo žmogaus pasirinkimų“, – sako gydytojas.

Jo teigimu, taip pat labai svarbu kalbėti apie vaikų odos apsaugą. Jei vaikas nudega saulėje, jo rizika susirgti melanoma gyvenime padidėja kelis kartus. Tad apsauginių priemonių taikymas ir rekomendacijų vaikams laikymasis turi būti dar griežtesni nei suaugusiesiems.

Grįžus iš kelionės dr. V. Sidorovas pataria stebėti savo ar vaikų odą ir būtinai atkreipti dėmesį, ar neatsirado naujų apgamų. Įsitikinti, ar nepasikeitė seni. Ar kuris nors netapo asimetriškas, tamsesnis, nelygių kraštų? Jei taip – rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į sveikatos specialistą.

„Žiemos kelionės į šiltus kraštus nėra blogis. Jos gerina emocinę savijautą, mažina stresą, suteikia energijos. Tačiau mėgaujantis šiluma reikia nepamiršti ir atsakomybės bei prisiminti, ką sako gydytojai, nes pasirinkimai atostogų metu dažnai nulemia odos sveikatą po daugelio metų“, – pabrėžia onkodermatologas V. Sidorovas.