Pusė 2024 m. mirčių Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų

2024 m. Lietuvoje mirė 37,5 tūkst. žmonių, arba 448 daugiau nei 2023 m. Daugiausia – net 50,8 proc. – mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kitos dažniausios mirties priežastys: piktybiniai navikai (21,5 proc.), išorinės mirties priežastys (6,1 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,7 proc.). 

„Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskiria vienu didžiausių mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklių Europos Sąjungoje, jis aukštesnis tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje. Ypač daug miršta dėl išorinių priežasčių (lenkia tik Slovėnija)“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Butkutė.

Duomenys rodo, kad Lietuva susiduria su aukštu mirtingumu nuo kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių. Efektyvi širdies ligų prevencija, ankstyva onkologinių ligų diagnostika, kepenų ligų prevencija ir saugesnė aplinka galėtų stipriai sumažinti mirčių skaičių.

Vyrų ir moterų skirtumai

2024 m. dažniausios vyrų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (44,6 proc.), piktybiniai navikai (23,9 proc.), išorinės priežastys (9 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (6,1 proc.). Tarp kraujotakos ligų dažniausios išeminės širdies ir smegenų kraujagyslių ligos, o tarp piktybinių navikų – plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio vėžys. Dažniausios išorinės mirties priežastys – nelaimingi atsitikimai (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktinai apsinuodijus) ir savižudybės, o dauguma virškinimo sistemos ligų susijusios su kepenimis.

2024 m. moterų mirtingumas šiek tiek (apie 1,2 proc.) augo: nuo 1 244,7 praėjusiais metais iki 1 259,3/100 tūkst. Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (56,8 proc.), piktybiniai navikai (19,2 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,3 proc.) ir išorinės priežastys (3,4 proc.). Dauguma mirčių nuo kraujotakos ligų buvo dėl išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių ligų, o nuo piktybinių navikų – dažniausiai krūties, kasos ir storosios žarnos navikų. Virškinimo sistemos ligos daugiausia susijusios su kepenų ligomis ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos problemomis, o išorinės priežastys – nelaimingi atsitikimai ir savižudybės.

Iš visų mirusiųjų penktadalis buvo darbingo amžiaus (16–64 m.). Tai rodo, kad dalies mirčių būtų galima išvengti, jei būtų aktyvesnė prevencija ir ligos būtų nustatomos ankstesnėse stadijose.

Vaikų ir kūdikių mirtys

2024 m. mirė 71 vaikas (1–17 m.), dažniausios priežastys – išorinės (43,7 proc.), nervų sistemos ligos (15,5 proc.) ir piktybiniai navikai (11,3 proc.). Taip pat mirė 56 kūdikiai (iki 1 m. amžiaus), dažniausiai dėl įgimtų formavimosi ydų (42,9 proc.) ir perinatalinio laikotarpio ligų (35,7 proc.).

Apibendrinti 2024 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Informacinių sistemų skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2024“. Šį leidinį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainėje.