Psichiką traumuojantys įvykiai vėliau gali pasireikšti širdies ligomis
Neseniai žurnale „Circulation“ publikuotas pranešimas, jog vaikystėje ar paauglystėje patirta psichologinė trauma vėliau gali pasireikšti širdies ligomis.
Amerikos širdies asociacija (American Heart Association, AHA) paskelbė pranešimą, kad žmonės, kurie buvo užgauliojami, patyrė patyčias, buvo žiaurių įvykių liudininkais ar kitaip susidūrė su traumuojančiomis patirtimis vaikystėje ar paauglystėje, priklauso širdies ligų išsivystymo rizikos grupei.
AHA šią nuostatą pripažino peržiūrėję publikuotas studijas, kurios įrodė sąsajas tarp dvasinių traumų, patirtų iki pilnametystės, ir tokių būklių, kaip nutukimas, aukštas kraujo spaudimas ar 2 tipo cukrinis diabetas, nustatomų jauniems suaugusiesiems. O logiška tąsa yra didėjanti širdies ir kraujagyslių ligų (išeminės širdies ligos, infarkto ar insulto) rizika.
„Liūdniausia, jog būtent vaikai yra traumuojami dažniausiai ir lengviausiai. Mes kalbame apie psichologinį ir fizinį, seksualinį smurtą bei gyvenimą žalojančioje aplinkoje. Deja, pasirodo, neigiamos to pasekmės nesibaigia pagerinus situaciją, o jaučiamos net prabėgus daugeliui metų po traumos. Siektinas idealas yra smurto prevencija, nes tuomet išnyktų ir dėl to kylančių sveikatos problemų rizika“, – komentavo AHA atstovė.
Oficialiais duomenimis, beveik 60 procentų amerikiečių teigia vaikystėje susidūrę su traumuojančiais įvykiais. Tokiais įvykiais laikomos ir tėvų skyrybos ar mirtis, gyvenimas didelio nusikalstamumo rajone, neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos, diskriminacija, skurdas, artimųjų netektis.
Nėra aišku, kaip dvasinės traumos pažeidžia pačią širdį, bet, pasak tyrėjų, pagrindinį vaidmenį vaidina psichologinė ir biologinė reakcija į stresą. Žinoma, tai neįrodo priežasties ir pasekmės ryšio, tačiau žodžiuose, kad „kažkas užgavo jums širdį“ yra daugiau tiesos nei galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
Susiję straipsniai
