Ar u0161is straipsnis buvo naudingas?

Susitikau su seniai matyta bičiule. Žodis po žodžio išsikalbėjome. Galiausiai ji sako: „Priėjau tokį etapą, kai supratau: pavargau tarnauti kitiems. Noriu gyventi sau. Tegu sako, kad man amžiaus krizė, kad esu egoistė ar pan. Nesvarbu. Noriu skirti dėmesio sau“.

Reklama

Tenerifės paplūdimys / VLMEDICINA.LT (Ilonos Petrovės) nuotr.

Komentaro autorė – Ilona Petrovė, portalo vlmedicina.lt redaktorė

Nesureikšdamos ir neaptardamos daugiau šios temos kalbėjome toliau. Tačiau vėliau ši mintis neapleido manęs.

Mums, 50-ies ir vyresnių kartai, įdiegta, kad negerai, nedvasinga, egoistiška gyventi tik sau. Ypač moteriai. Reikia gyventi kitiems, tada štai tikroji prasmė. Tarsi savaime suprantama, kad namais, vaikais ir vyru rūpinasi moteris. Juk o kas geriau tai padarys? Juk per amžius amžinuosius taip buvo.

Na ir mums patinka manyti, kad kuo daugiau žmogus aukojasi dėl kitų, tuo jis geresnis. Antraip kitokius išvadiname egoistais.

2020 m. publikuotas tyrimas[1], kurio autoriai norėjo įrodyti, kad įprastas skirstymas „egoizmas = blogai, altruizmas = gerai“ yra pernelyg paprastas. Jie tikrino „sveiką egoizmą“ (angl. healthy selfishness) ir „patologinį altruizmą“ (angl. pathological altruism) (šios sąvokos tyrime vartojamos ne kaip diagnozė, o kaip teorinis konstruktas).

„Sveiką egoizmą“ autoriai apibrėžė ne kaip „man nusispjauti į kitus“, o kaip sveiką pagarbą savo paties sveikatai, augimui, laimei, džiaugsmui ir laisvei. Taigi žmogus, sakantis: „Noriu gyventi sau“, nebūtinai kalba apie egoizmą įprasta šio žodžio prasme. Jis tiesiog pripažįsta savo poreikius.

Anot minėto tyrimo autorių, tie, kuriems būdingesnis sveikas egoizmas, pasižymėjo geresne psichologine gerove; adaptyvesniu psichologiniu funkcionavimu; ir polinkiu į prosocialų elgesį, pavyzdžiui, dalijimąsi, aukojimą labdarai, rūpinimąsi, savanorystę ir t. t.

Paskutinis punktas ypač įdomus. Pasirodo, rūpintis labiau savimi nereiškia mažiau rūpintis kitais. Galima rūpintis savimi, savo laime ir poreikiais ir kartu būti rūpestingam, dosniam, padedančiam kitiems.

Reklama

O „patologinis altruizmas“? Autoriai nagrinėjo situacijas, kai žmogus nuolat iškelia kitų poreikius aukščiau savųjų ir dėl to pats nukenčia.

Straipsnyje pateikiama tokio elgesio sąsajų su psichologiniu distresu (tokia žalinga streso būsena, kai emociniai ar protiniai sunkumai viršija žmogaus gebėjimą su jais susidoroti; ji pasireiškia nemaloniais jausmais, nerimu, liūdesiu ar įtampa, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui), žema saviverte ir pažeidžiamu narcisizmu.

Tokį atsidavusį juk įprasta vadinti „labai geru žmogumi“. Ir mes nesvarstome, kodėl jis nori padėti kitiems, ar nuoširdžiai tai daro ir pan. Gal jis tiesiog bijo būti atstumtas, bijo kitus nuvilti ar jaučiasi vertingas tik tada, kai yra reikalingas?

Tyrimo autoriai būtent todėl ir kalba apie paradoksą: išoriškai žmogus gali atrodyti labai altruistiškas, tačiau vidinė tokio elgesio motyvacija nebūtinai yra sveika.

Suprantama, publikacijoje nieko nerašoma apie tai, kad „moterys turėtų būti egoistiškos“ arba kad „kitais rūpintis nesveika“. Apskritai tyrėjai sako, jog reikia daugiau tyrimų. Juk vien elgesio nepakanka įvertinti, ar tas elgesys yra sveikas. Svarbu, kodėl žmogus taip elgiasi ir kokia tokio elgesio kaina jam pačiam.

Taigi sakinyje „Noriu gyventi sau“ telpa labai daug. Ir nebūtinai jis reiškia egoizmą ar amžiaus krizę. Juk tai, kad galvojame apie save, nėra problema. Kaip ir tai, kad rūpinamės kitais. Problema yra tada, kad žmogus taip ilgai galvoja apie kitus, jog išnyksta iš savo gyvenimo.