Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Prieširdžių virpėjimas išprovokuoja insultą(1)

Aušrinė Šėmienė | 2017-07-07 11:44:49

Kelios dešimtys tūkstančių žmonių, sergančių prieširdžių virpėjimu, kiekvieną dieną rizikuoja patirti insultą ir tapti neįgalūs ar mirti. Juos galėtų išgelbėti medikamentai, kuriuos vartoja kitų šalių ligoniai, tačiau Lietuvoje kompensuojami tik prieš 60 metų sukurti vaistai. Deja, daugeliui ligonių jie nepadeda. Į sveikatos apsaugos ministro kėdę sėdantys politikai tik žada pakeisti tvarką. Laikas bėga, tačiau ir naujasis ministras Aurelijus Veryga neskuba tesėti pažadų.

© Photl.com

Ištiko insultas

Visą gyvenimą sportavęs 62-ejų vilnietis Vytautas prieš keletą metų nebūtų patikėjęs, jei kas būtų pasakęs, kad vieną dieną jis nebegalės paeiti, turės patirti elektros šoką ir tik įdėtas širdies stimuliatorius leis jam toliau gyventi. „Sveikas, sugrįžęs į šį pasaulį!“ – ligoninėje nubudusį vyrą pasveikino gydytojai ir paaiškino, kad jis patyrė insultą, kurį sukėlė negydomas prieširdžių virpėjimas.

Vytauto vardas buvo įrašytas į daugiau kaip 6 mln. Europos žmonių ir apie 30 tūkst. lietuvių, sergančių šia liga, sąrašą.

„Atskiras širdies dalis ritmingai susitraukti priverčia elektrinis impulsas. Jei jo sklidimas sutrinka, prieširdžiai ima susitraukinėti tankiau, nei įprastai. Tai – gyvybei pavojinga būklė. Ji gali būti laikina, bet gali trukti ir ilgai“, – paaiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro II kardiologijos skyriaus vedėja docentė Birutė Petrauskienė.

Dažniausiai šį sveikatos sutrikimą lemia įvairios širdies ligos, pavyzdžiui, reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, išeminė širdies liga, rečiau – arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, kai ją užkemša giliosiose venose susidarę krešuliai, skydliaukės ligos ir net apsinuodijimas vaistais. Prieširdžių virpėjimą gali sukelti ir, pavyzdžiui, skysčių trūkumas organizme. Kartais gydytojai net negali nustatyti, kas sukėlė ligą. Pasak medikų, susirgti prieširdžių virpėjimu labiausiai rizikuoja į septintąją dešimtį įkopę žmonės. Sulig kiekvienu nugyventu dešimtmečiu jiems rizika patirti prieširdžių virpėjimą padvigubėja. Tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių žmonių šia liga serga maždaug kas dešimtas. Vytautas mano, kad jo širdžiai bus pakenkęs sportas – jaunystėje buvo aistringas dviratininkas ir mindamas pedalus vis geresnių rezultatų siekė, kol gydytojai uždraudė profesionaliai sportuoti. Kitus 40 metų širdį alino vadovaudamas didžiulei gamyklai.

Formuojasi krešuliai

Statistikos duomenys rodo, kad kas antras Lietuvos žmogus miršta dėl širdies ligų. „Kai virpa prieširdžiai, kraujas juose teka lėtai ir sūkuriuoja, dėl to į širdies skilvelius jo nepatenka pakankamai. Be to, ir iš prieširdžių kraujas nepašalinamas taip, kaip turėtų būti pašalinamas, todėl ima formuotis krešuliai“, – aiškinodoc. B.Petrauskienė.

Krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur teka arterinis kraujas – kojas, rankas, inkstus, blužnį, – ir užkimšti ten esančias kraujagysles. Jei tie organai nebebus aprūpinami krauju ir kartu maisto medžiagomis bei deguonimi, jie gali žūti. Netekus inkstų, prireiks hemodializės, amputavus galūnes, žmogus nebegalės judėti. Trombas taip pat gali pasiekti smegenis ir ten užkimšti kraujagyslę, tada įvyksta išeminis insultas – žūsta kraujotakos netekusi smegenų dalis. Trečdalis žmonių insultą patiria būtent dėl prieširdžių virpėjimo.

„Dažniausiai toks insultas būna sunkesnis nei patiriamas dėl kitų priežasčių. Patyrę prieširdžių virpėjimo sukeltą insultą gerokai daugiau žmonių lieka neįgalūs“, – tvirtino doc. B.Petrauskienė.

Taip nutiko Vytautui. Laimė, krešulys užkimšo mažą jo smegenų kraujagyslę, todėl sunkesnių pasekmių pavyko išvengti. Jei būtų buvusi užkimšta stambesnė kraujagyslė, vyras galbūt būtų miręs. Neretai netgi atkūrus kraujotaką, smegenys nebeatsigauna ir žmogus lieka neįgalus: gali nustoti valdyti dalį kūno, kalbėti, suvokti aplinką. Gydytoja teigė, kad prieširdžių virpėjimo ligonis neretai nejaučia. Štai kodėl Vytautas į ligoninę pateko tik tada, kai liga sukėlė insultą.

Būtina gydytis

Visiems ligoniams, kuriems dėl prieširdžių virpėjimo sutrinka širdies ritmas, pirmiausia gydytojai stengiasi jį atkurti. Tačiau tai tik dalis gydymo. Šia liga segantiems žmonėms gyvybiškai svarbu vartoti kraują skystinančių vaistų. Vytautas gydymosi pradžią prisimena kaip nemaloniausią gyvenimo laiką – kad nepasikartotų insultas, jam, kaip ir daugumai kitų prieširdžių virpėjimu sergančių šalies ligonių, buvo skirta varfarino – kraują skystinančių vaistų, kuriuos reikėjo gerti kasdien. Be to, vyras kelis kartus per mėnesį turėdavo eiti į polikliniką pasidaryti kraujo tyrimų. Remdamiesi jų rezultatais gydytojai keisdavo vaistų dozę.

Dėl nuolatinių vizitų pas medikus Vytautas negalėjo užsiimti tuo, ką labiausiai mėgsta gyvenime – keliauti. Daugelis žmonių, nenorėdami gaišti laiko poliklinikose, į gydymą numoja ranka. Deja, mokslo tyrimais įrodyta, kad maždaug kas antram ligoniui, kuris netinkamai gydomas nuo trombozės, vos per tris mėnesius, kai trombas kraujagyslę užkemša pirmą kartą, taip nutinka ir antrąkart. „Varfariną nepaprastai sunku „vairuoti“. Ne visi gydytojai gerai išmano jo dozavimo, veikimo greičio, sąveikos su kitais vaistais, maistu ypatumus“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų skyriaus vadovas profesorius Aras Puodžiukynas.

Per silpnas vaistas

2003–2014 m. buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad Europos gydytojams terapinę prieš 60 metų sukurto varfarino dozę ligonių organizme pavyksta išlaikyti tik vidutiniškai 55 proc. laiko. Vadinasi, per kitą pusę laiko, jeigu vaistas veikia per silpnai, ligonio organizme gali susidaryti krešulys, jeigu per stipriai – prasidėti kraujavimas. Kiek žmonių patiria tokių komplikacijų, nežinoma, nes dažnai jie nepatenka pas kardiologus. Jeigu, pavyzdžiui, kraujavimas prasideda pilvo organuose, juos gydo gastroenterologai, jei smegenyse – neurologai.

„Gydytojai seniai svajojo apie vaistus, kuriuos būtų paprasta skirti, jie mažiau sąveikautų su kitais medikamentais ir maistu, kad nereikėtų dažnai tikrinti ligonio kraujo, – sako prof. A.Puodžiukynas. – Dabar Europoje yra įteisinti keturi tokie vaistai, Lietuvoje turime tris. Tai – naujieji geriamieji antikoaguliantai. Įrodyta, kad jie veikia ne blogiau nei varfarinas ir nesukelia vargo nei gydytojui, nei ligoniui. Todėl šie vaistai yra patikimesni, ypač jei juos skiria mažiau patyręs gydytojas.“

Deja, mūsų šalyje šie vaistai nekompensuojami, taigi prieinami ne visiems, kam jų reikia. Gydytojai jau ne vienus metus bando įtikinti už vaistų kompensavimą atsakingus valdininkus, kad šie medikamentai ne tik padėtų ligoniams išvengti komplikacijų, bet ir valstybei sutaupytų lėšų, nes žmonės dėl patirto insulto netaptų neįgalūs. Užpernai sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, gydytojams pateikus daugybę įrodymų, pažadėjo, kad nuo 2016-ųjų birželio modernūs vaistai bus kompensuojami, tačiau pažadai liko pažadais.

Visą gyvenimą mokesčius mokėjęs Vytautas pats perka naujuosius vaistus ir teigia, kad dėl jų gyvenimas pasikeitė iš esmės. Dabar buvęs didžiulės įmonės vadovas mankštinasi ir keliauja po pasaulį. Per metus aplankė kelis žemynus, neseniai grįžo iš Rodo salos. Pas gydytojus jis apsilanko tik retkarčiais, kad jie patvirtintų, jog viskas gerai. Vyras prisipažino tik dabar supratęs, kad vartodamas senuosius vaistus nuolat bijojo, jog gali nutikti kas nors blogo. Gydytojai Vytautui buvo griežtai nurodę – jei sutriktų širdies ritmas, per 10 valandų jis turi prisistatyti į ligoninę, nes yra didelė tikimybė, kad susidarys krešulys. „O kaip prisistatyti, jei esi negyvenamoje saloje?“ – juokavo pašnekovas.

Nėra pigūs

„Vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio farmacijos mokslo laimėjimų – naujieji geriamieji antikoaguliantai, nes jie veikia kraujo krešumą daug stabiliau nei varfarinas. Žinoma, šie vaistai brangesni, tačiau Vakarų šalys stengiasi, kad jų piliečiams jie būtų prieinami. Naujieji vaistai ne tik efektyvūs ir patogūs vartoti pacientams, bet ir taupo sveikatos sistemos lėšas – ligoniams nebereikia atlikti daugybės tyrimų, gydytojams stebėti, kokius kitus vaistus tas žmogus vartoja“, – kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus profesorius akademikas Aleksandras Laucevičius.

Jo teigimu, kraujo krešumą reguliuojantys vaistai ypač svarbūs, nes gelbsti gyvybę. „Senstant visuomenei, žmonių, kurie serga prieširdžių virpėjimu, tik daugės. Jeigu jų tinkamai negydysime, ateityje bus daug neįgalių vyresnio amžiaus žmonių, kurių priežiūra valstybei kainuos didelius pinigus. To galėtume išvengti“, – įsitikinęs prof. A.Laucevičius.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų