Po kokliušo protrūkio – klausimai sveikatos apsaugos ministrui dėl imunologijos politikos stygiaus
Seimo narė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl imunologijos politikos stygiaus Lietuvoje.
Parlamentarė reaguoja į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimą kokliušo protrūkį ir pernai stebėtą didžiulį sergamumą tymais ir pažymi, kad „nepanašu, jog situacija imunologijos politikos srityje būtų iš esmės pasikeitusi. Nors tymų protrūkio atvejis išprovokavo didesnę komunikaciją su visuomene apie ligos eigą ir prevenciją, vis tiek priemonės nepakankamos“.
Todėl primindama 2019 m. kovo mėnesį Seimo priimtą rezoliuciją dėl neatidėliotinų veiksmų didinant skiepijimo aprėptis Lietuvoje R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sveikatos apsaugos ministro prašo nurodyti, kokių ketina imtis priemonių, kad užkrečiamos ligos būtų suvaldytos ir kokie, anot ministro A. Verygos, yra veiksmingi imunologijos stiprinimo būdai.
„Lietuvoje per pastaruosius metus matome silpstančią imunologijos politiką. Apie tai praėjusiais metais tymų protrūkio kontekste kalbėjo medikai ir kiti specialistai. Šiandien iš ministro girdime, jog reikia geresnės komunikacijos, kad būtų suvaldytos užkrečiamos ligos, tačiau iš jo paties ar jam pavaldžių institucijų pasigendame tinkamos komunikacijos. Anaiptol, ryškiausią sceną ima ir melus apie vakcinacijos mokslą skleidžia jo kolega parlamentaras Dainius Kepenis“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenis, 2018 m. buvo 27, 2019 m. – 26, o per nevisą 2020 m. sausio mėnesį registruoti jau 9 susirgimo atvejai. Negana to, pernai stebėtas kitos ligos – tymų – protrūkis Lietuvoje. Fiksuotas susirgimų skaičius pasiekė daugiau nei 830 atvejų, kai 2018 m. jų buvo 30, o visuomenėje kilo daug aštrių diskusijų, kaip kovoti su užkrečiamomis ligomis, kuriomis beveik nebuvo sergama ištisus dešimtmečius.
Kokliušas pasireiškia kosulio priepuoliais, dusuliu. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, sąlygojantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai – jiems daug dažniau pasitaiko komplikacijos: išvaržos, pneumonijos ar encefalopatijos. Kaip ir tymų atveju, kokliušo rizikos grupės išlieka tos pačios: nėščiosios, onkologiniai ligoniai, kūdikiai.
„Nors kokliušas valdomas skiepais, tačiau kas antras susirgęs vaikas buvo neskiepytas. Nepaisant pavojingų ligų protrūkio, kurias gali užkardyti tik skiepai, Vyriausybė paskelbė, kad nepritaria įstatymui, kuris įpareigotų privalomai skiepyti vaikus. Tai kokios priemonės, ministro manymu, yra efektyvios? Nes, panašu, kad ligšiolinės nėra pakankamai tinkamos“, – stebėjosi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Susiję straipsniai
