Kintantys virusai neleidžia prarasti budrumo: skiepytis svarbu kiekvieną sezoną

Gerklės skausmas, kosulys, sloga, sopanti galva, pakilusi temperatūra. Šaltuoju metų laiku dažniau užklumpančios viršutinių kvėpavimo takų ligos gali ne tik trumpam apkartinti gyvenimą. Kokie klastingi gali būti kai kurių infekcijų virusai, mums nuolatos primena sudėtingos tiek gripo, tiek koronaviruso komplikacijos.

Reklama

Nemalonių scenarijų – ne vienas

„Komplikacijas gali sukelti visos kvėpavimo takų infekcijos, ir jų tikimybė bei pobūdis priklauso tiek nuo konkretaus viruso, tiek nuo kiekvieno mūsų individualiai. Tačiau gripo ir COVID-19 rizikos grupėms priklauso tokie asmenys, kuriems gresia dažnesnės komplikacijos. Pirmiausia tai yra 65-erių ir vyresni žmonės, įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat tie, kurie gyvena slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, nėščiosios bei vaikai“, – vardija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.

Be abejo, pačios sunkiausios ir dramatiškiausios pasekmės – mirtis ar įvairūs liekamieji reiškiniai, kaip kvėpavimo ar kitų organų sistemų pažeidimai, sako pašnekovė.

Tačiau nevalia numoti ranka ir į kitus dažnus komplikacijų scenarijus. Vienas tokių – pneumonija. Kaip žinoma, plaučių uždegimo sukėlėjas gali būti tiek koronaviruso, tiek gripo infekcija.

G. Gargasienės teigimu, taip pat daliai COVID-19 sergančių žmonių padidėja komplikacijų, susijusių su kraujo krešėjimu, pavyzdžiui, insulto ar miokardo infarkto, rizika. Taip pat vis daugiau kalbama ir apie ilgalaikį COVID-19 sindromą.

Stiprinti imuniteto skydą

Kai kuriems COVID-19 liga persirgusiems asmenims, nepriklausomai nuo ligos sunkumo, amžiaus ir kitų aspektų, ir toliau pasireiškia tam tikri simptomai, tai yra padariniai, kurie vadinami ilgalaikiu COVID-19, arba pokovidiniu, sindromu.

„Dažniausiai šie simptomai susiję su uoslės, skonio praradimu, nuovargiu, bendru silpnumu, dusuliu ar kitais sutrikimais, kurie gali turėti įtakos tiek mūsų gebėjimui atlikti kasdieninę veiklą, tiek bendrai psichologinei savijautai. Be to, moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad pakartotinė COVID-19 infekcija gali padidinti pokovidinio sindromo išsivystymo riziką“, – įspėja NVSC atstovė.

Ligų prevenciją galima skirtį į nespecifinę ir specifinę profilaktiką. Pastaroji siejama su vakcinacija – būtent skiepai yra veiksmingiausias kelias užkirsti kelią tiek gripo, tiek COVID-19 ligos plitimui, o pasiskiepijusiems žmonėms rečiau tenka patirti rimtas šių ligų komplikacijas bei sumažėja hospitalizacijos rizika.

„Vakcina – tai medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetą nuo infekcinės ligos. Kitaip tariant, vakcinos išmoko mūsų imuninę sistemą apsiginti nuo konkretaus ligos sukėlėjo, jei jis kada nors patektų į mūsų organizmą, taip sumažindamos pavojų sunkiai ligos formai ir infekcijos perdavimo tikimybę kitam asmeniui, – aiškina specialistė. – Vakcinacijos tikslas – apsaugoti ne tik patį asmenį, bet ir visuomenę, gelbėjant gyvybes ir siekiant, kad sveikatos apsaugos sistema nepatirtų perkrovos. Tad pasiskiepyti rekomenduojama kiekvienam žmogui.“

Kovoja su konkrečiu tipu

Atsižvelgiant į cirkuliuojančias viruso atmainas, šiuo metu šalies gyventojai yra skiepijami atnaujintomis COVID-19 ir gripo vakcinomis.

„Vakcinų atnaujinimą kiekvienais metais peržiūri tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek kitos tarptautinės institucijos, tad COVID-19 ir gripo vakcinos kuriamos laikantis tų pačių teisinių kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimų, kurie taikomi ir visoms kitoms vakcinoms“, – pabrėžia G. Gargasienė.

Kadangi virusai nuolat kinta, kad būtų sukurtas imunitetas konkrečiam viruso tipui, tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 rekomenduojama skiepytis kiekvieną sezoną. Juolab kad tai padaryti paprasta ir patogu – vieno vizito medicinos įstaigoje metu galima pasiskiepyti abiem vakcinomis.

„Jei asmeniui buvo patvirtina COVID-19 liga, skiepytis negalima 6 mėnesius, o jei susirgimas tik įtariamas, vakcinacija rekomenduojama. Tačiau susirgus gripu pasiskiepyti patariama bet kokiu atveju, nes tą patį sezoną cirkuliuoja kelių tipų virusai, todėl jei žmogus persirgo tik vienu jų, galimybė užsikrėsti kitu išlieka“, – aiškina pašnekovė.

Svarbios visos priemonės

Skiepijimo schema priklauso nuo žmogaus amžiaus ir prieš tai buvusios jo vakcinacijos istorijos, todėl sprendimą dėl skiepijimo gydytojas priima kiekvienu atveju individualiai.

„Dauguma registruotų nepageidaujamų reakcijų yra lengvo pobūdžio, tokios kaip paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje, taip pat registruojami lengvi negalavimai, kaip laikinas galvos, raumenų skausmas ir kita. Dalis nepageidaujamų reakcijų nėra žinomos, nes apie jas žmonės nepraneša dėl jų lengvo pobūdžio“, – sako NVSC atstovė.

Pašnekovės teigimu, tiek PSO, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, jog užkrečiamųjų ligų valdymui yra svarbus kompleksinis prevencinių priemonių taikymas, tai yra tiek vakcinacija, tiek kitos, nespecifinės, priemonės.

„Ir mes tikrai jau puikiai žinome tas nespecifines priemones – kruopščiai plauti rankas, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos, kuo dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, čiaudint, kosint nosį, burną užsidengti vienkartine servetėle, o ją panaudojus išmesti, jei neturime servetėles – čiaudėti ir kosėti į alkūnės linkį. Taip pat esant peršalimo simptomams, linkti namie, nesilankyti žmonių susibūrimuose, nevesti sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas ir, žinoma, kreiptis į šeimos gydytoją bei laikytis jo rekomendacijų. Tad kokį indėlį kiekvienas mūsų įdės į savo, visuomenės apsaugą, tokią sergamumo situaciją ir turėsime“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja G. Gargasienė.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.