Pirmiausia žmogų sužalojo metalas. Paskui – dokumentas

Žmogų prispaudė sunkiasvorė transporto priemonė. Kaukolės pamato ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, kaulai atkurti plokštelėmis. Tačiau dokumentuose – tiesiog „lengva trauma“. 

Komentuoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Tai pamokanti, nuasmeninta paprasto darbuotojo istorija. Žmogaus, kuris išvyko dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę, vykdė jam pavestą darbą ir vieną dieną buvo sunkiai sužalotas atliekant sunkiasvorės transporto priemonės remonto darbus.

Darbuotojas neteko sąmonės. Jis buvo skubiai išvežtas į ligoninę. Medicinos dokumentuose užfiksuotas kraujavimas kaukolės viduje, kaukolės pamato ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, smegenų struktūrų poslinkis, regos nervo pažeidimo rizika. Žmogui atlikta skubi neurochirurginė operacija, vėliau – sudėtingas veido kaulų operacinis gydymas.

Tai nebuvo nubrozdinimas.

Tai buvo gyvybei pavojinga trauma, po kurios žmogui teko iš naujo mokytis gyventi su galvos skausmais, svaigimu, pusiausvyros ir kitais potrauminiais simptomais.

Tačiau viename vėliau Lietuvos gydymo įstaigos išduotame dokumente atsirado išvada: pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių, tiesiog lengva trauma!

Viena eilutė dokumente gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą

Institucijos žmogų dažniausiai mato ne operacinėje ir ne jo namuose.

Jos mato dokumentus:

• medicininę pažymą;
• nelaimingo atsitikimo darbe N-1 aktą;
• nedarbingumo pažymėjimus;
• „Sodros“ sprendimus;
• išmokų apskaičiavimus;
• darbingumo ar dalyvumo vertinimus.

Todėl neteisinga medicininė išvada nėra „tik popierius“.

Jeigu klaidingas įrašas patenka į nelaimingo atsitikimo tyrimo bylą, juo gali pradėti remtis VDI, „Sodra“, darbdavys, draudikas ir vėliau bylą nagrinėjantis teismas.

Tada žmogui tenka įrodinėti tai, kas turėjo būti akivaizdu nuo pirmosios dienos: kad kaukolės lūžis buvo kaukolės lūžis, kraujavimas kaukolės viduje buvo pavojingas gyvybei, o skubi galvos operacija nebuvo „lengvos traumos“ gydymas.

Ką sako teisė?

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-455 patvirtintus sunkių pakenkimų sveikatai kriterijus prie pavojingų gyvybei sužalojimų priskiriami, be kita ko:

• kaukolės skliauto ar pamato lūžiai;
• ūmus kraujo išsiliejimas virš ar po kietuoju smegenų dangalu arba smegenyse;
• daugybiniai veido kaulų lūžiai.

Kiekvienas toks požymis gali būti savarankiškas pagrindas pakenkimą sveikatai vertinti kaip sunkų.

Todėl paciento būklės pagerėjimas po sėkmingų operacijų nepakeičia fakto, kokio sunkumo trauma buvo patirta įvykio metu.

Žodžiai „jaučiasi gerai“ po kelių savaičių negali panaikinti prieš tai diagnozuoto kraujavimo kaukolės viduje, kaukolės lūžio ir skubios neurochirurginės operacijos.

Kur prasideda institucijų atsakomybė?

Gydymo įstaiga

Pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą nėra formalus lapas, kurį galima užpildyti mechaniškai.

Gydymo įstaiga turi:

• įvertinti visus turimus medicinos dokumentus;
• taikyti dokumento išdavimo metu galiojančius teisės aktus;
• užtikrinti, kad išvada neprieštarautų tos pačios įstaigos ankstesniems įrašams;
• ištaisyti netikslius, neišsamius ar dviprasmiškus medicinos duomenis;
• informuoti institucijas, kurioms buvo perduoti neteisingi duomenys.

Jeigu gydymo įstaigos dokumentuose jau nurodyta sunki neurotrauma, kaukolės pamato lūžis ir skubi operacija, priešingos išvados atsiradimas turi būti ne nutylimas, o profesionaliai ištirtas.

Valstybinė darbo inspekcija

VDI nėra vien dokumentų persiuntimo grandis.

Jeigu tyrimo byloje nurodyta, kad darbuotojas buvo prispaustas sunkiasvorės konstrukcijos, neteko sąmonės, buvo skubiai hospitalizuotas ir operuotas, institucijai turi kilti klausimas, ar pažymėjimas „lengva trauma“ neprieštarauja kitai tyrimo medžiagai.

Tinkamas nelaimingo atsitikimo tyrimas reikalingas ne statistikai.

Jis būtinas tam, kad būtų:

• nustatytos tikrosios įvykio priežastys;
• įvertinti darbdavio saugos pažeidimai;
• apsaugotos darbuotojo socialinės garantijos;
• užtikrintas teisingas žalos atlyginimas.

„Sodra“

Vien žyma „lengva trauma“ dar neleidžia automatiškai teigti, kad žmogui būtinai buvo apskaičiuota mažesnė išmoka.

Tačiau nukentėjęs darbuotojas turi teisę gauti aiškų ir individualų atsakymą:

• kokios išmokos jam buvo skirtos;
• už kokius laikotarpius jos mokėtos;
• koks kompensuojamasis uždarbis taikytas;
• už kokius laikotarpius išmokos nemokėtos;
• kokiais sprendimais ir dokumentais remtasi;
• ar, ištaisius nelaimingo atsitikimo duomenis, priklausytų perskaičiavimas ir nepriemoka.

Jeigu pradinis dokumentas pripažįstamas klaidingu, turi būti peržiūrėta ir jo pagrindu priimtų sprendimų grandinė.

Darbdavys

Darbdavys negali pasislėpti už medicininės pažymos.

Jeigu darbuotojas buvo komandiruotas dirbti į kitą valstybę, darbdavys privalėjo užtikrinti ne formalų parašą instruktažo žurnale, o realiai saugų darbą:

• įvertinti konkrečios darbo vietos riziką;
• tinkamai apmokyti darbuotoją;
• pateikti aiškias instrukcijas jam suprantama kalba;
• užtikrinti saugią darbo technologiją;
• kontroliuoti, kaip darbai faktiškai atliekami.

Jeigu žmogus buvo sužalotas dėl nepakankamo mokymo, kontrolės ar pavojingai organizuoto darbo, atsakomybės klausimas negali būti perkeltas vien pačiam darbuotojui.

O kur visoje šioje sistemoje lieka paprastas žmogus?

Jis neturi medicinos audito skyriaus. Neturi socialinio draudimo specialistų komandos.

Neturi teisininkų kiekvienoje institucijoje.

Jis turi tą pačią galvą, kuri buvo operuota.

Ir kol institucijos keičiasi raštais, žmogus turi:

• gydytis;
• išlaikyti šeimą;
• mokėti būsto ir kitus įsipareigojimus;
• pirkti vaistus;
• vykti pas specialistus;
• rinkti išrašus ir vertimus;
• tikrinti N-1 aktą;
• aiškintis „Sodros“ skaičiavimus;
• saugoti kvitus;
• nepraleisti apskundimo terminų.

TAIGI:

Ką po nelaimingo atsitikimo turi patikrinti pats darbuotojas?

Po traumos nepakanka turėti vien ligoninės išrašą.

1. pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą;
2. visą VDI nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą;
3. N-1 aktą;
4. visus „Sodros“ sprendimus ir išmokų skaičiavimus;
5. nedarbingumo pažymėjimų duomenis;
6. darbo sutartį, komandiravimo ir darbo užmokesčio dokumentus;
7. medicinos dokumentų originalus, vertimus ir specialistų išvadas.

Lyginti reikia ne tik datas.

Reikia lyginti diagnozes, teisės aktus, formuluotes ir galutines išvadas.

Jeigu viename dokumente parašyta „kaukolės pamato lūžis“, o kitame – „lengva trauma“, tai nėra smulkmena.

Tai signalas, kad klaidos plitimą būtina stabdyti nedelsiant.

Institucijos parašas nėra dekoracija

Valstybė iš žmogaus reikalauja:

• laikytis terminų;
• tinkamai pildyti formas;
• pateikti įrodymus;
• nepraleisti apskundimo dienos.

Todėl ir gydymo įstaigos, darbdaviai bei valstybės institucijos privalo atsakingai vertinti savo dokumentų turinį ir jų sukeliamas pasekmes.

Klaidingas dokumentas turi kainą.

Kartais tai – negauta išmoka.

Kartais – prarastos pajamos.

Kartais – kelerius metus trunkanti teisinė kova.

O kartais – žmogaus įsitikinimas, kad sistema jį mato ne kaip sunkiai sužalotą darbuotoją, bet tik kaip dar vieną bylos numerį.

Žmogus neturi būti antrą kartą žalojamas sistemos vien todėl, kad po sunkios traumos neturėjo jėgų iš karto patikrinti kiekvienos pažymos eilutės.