Pateikta hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros padidintos rizikos skyriuose 2011 m. ataskaita

Nuo 2009 m. sausio 1 d., vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-1110 „Dėl Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ (Žin., 2008, Nr. 138–5465), asmens sveikatos priežiūros įstaigose pradėta vykdyti nuolatinė hospitalinių infekcijų (toliau – HI) epidemiologinė priežiūra reanimacijos-intensyviosios terapijos (toliau – RITS) ir chirurgijos (įskaitant akušerijos) skyriuose.

Higienos institutui išanalizavus 2011 m. hospitalinių infekcijų (toliau – HI) epidemiologinės priežiūros padidintos rizikos skyriuose duomenis matyti, kad nacionaliniu lygiu savanoriškai duomenis Higienos institutui pateikė 26 reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriai (toliau – RITS) ir 49 chirurgijos skyriai. Ligoninės pateikė duomenis apie 2586 RITS pacientus, besigydžiusius RITS daugiau nei 2 paras, bei duomenis apie 6752 chirurgijos skyrių pacientus, kuriems buvo atliktos koronarinių arterijų šuntavimo, Cezario pjūvio, storosios žarnos, apendektomijos, cholecistektomijos, kirkšnies išvaržos, ortopedinės, veido/žandikaulio bei venų operacijos.

Pagrindiniai rezultatai reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose

2011 m. RITS užregistruotos 313 HI. Bendras HI sergamumas siekė 15,5 epizodų 1000 gydymosi dienų (vaikų – 7,3, suaugusiųjų – 16,9). Atskiruose reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose sergamumas HI svyravo nuo 0 iki 26,0 epizodų 1000 gydymosi dienų.

2011 m. vyraujančiomis išlieka apatinių kvėpavimo takų infekcijos (40,0%) (tame skaičiuje pneumonija – 24,9%), kraujo (17,6%), šlapimo takų (16,0%) ir operacinių žaizdų (15,3%) infekcijos.

Dažniausi hospitalinių infekcijų sukėlėjai – Acinetobacter padermės (17,0%) ir enterokokai (12,2%). Nustatyta HI sukėlėjų atsparių antimikrobiniams vaistams: Klebsiella spp. gaminančios plataus veikimo beta laktamazes (ESBL) – 1,9% (7), Escherichia coli gaminanti plataus veikimo beta laktamazes (ESBL) – 1,6% (6), vankomicinui atsparaus enterokoko – 0,8% (3) ir meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus (MRSA) – 0,5% (2).

Antimikrobiniai vaistai buvo paskirti 80,1% pacientų. Iš viso paskirti 4151 antimikrobiniai vaistai, dažniausiai – I-II kartos cefalosporinai (25,5%) ir penicilinų grupės (21,4%) preparatai.

Pagrindiniai rezultatai chirurgijos skyriuose

2011 m. operacinių žaizdų infekcijos (toliau – OŽI) buvo užregistruotos 113 pacientų (1.7%). Pusę visų užregistruotų OŽI sudarė giliosios operacinių žaizdų infekcijos (50,4%). Operacinių žaizdų infekcijos dažniausiai išsivystė po storosios žarnos – 10,2%, koronarinių kraujagyslių šuntavimo – 3,5% operacijų ir apendektomijų – 3,0%.

Antimikrobiniai vaistai profilaktikai buvo paskirti 6062 operuotiems pacientams (89,8%). Pirma antimikrobinio vaisto dozė 5345 (88,2%) pacientams buvo paskirta ≤ 2 val. prieš operaciją ir 3449 pacientams antimikrobiniai vaistai skirti tik operacijos dieną (56,9).

Mikrobiologiniai tyrimai buvo atlikti 97 (85,8%) operacinės žaizdos infekciją turėjusiems pacientams. Didžiąją dalį visų išskirtų sukėlėjų sudarė gram (+) bakterijos. Pacientams nustatyta operacinių žaizdų infekcijų sukėlėjų atsparių antimikrobiniams vaistams: Escherichia coli gaminanti plataus veikimo beta laktamazes (ESBL) – 2,4% (3) po storosios žarnos operacijų ir meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) – 0,8% (1) po kelio sąnario protezavimo operacijų.

Higienos institutas