Pasaulinės mitybos tendencijos: geriau brangiau ir mažiau
Geriau pirkti ekologiškus maisto produktus – sumokėti brangiau ir suvartoti jų mažiau, LRT RADIJUI sako dietų ir mitybos specialistė Ieva Kuodienė. „Ekologiškas ženklinimas reiškia, kad produktas užaugintas sveikiau. Pirmiausia skiriasi jo maistinės savybės, jo skonis daug stipresnis, jame daugiau vitaminų ir mineralų. Taigi, vartodami tokį produktą, mes organizmui darome didelę paslaugą“, – primena specialistė.
– Ar nėra iliuzija, kad, jei apsiperkame ekologiškų maisto produktų skyriuje, gyvename sveikiau?
– Ne, iliuzijos nėra, nes ekologiškas ženklinimas reiškia, kad produktas užaugintas sveikiau. Pirmiausia skiriasi tokio produkto maistinės savybės, jo skonis daug stipresnis, jame daugiau vitaminų ir mineralų. Taigi, vartodami tokį produktą, mes organizmui darome didelę paslaugą.
Dabar pasaulinės mitybos tendencijos sako, kad geriau brangiau ir mažiau negu pigiau ir daugiau. Tai reiškia, kad mes neturime bijoti daug išleisti, bet turime labai atsižvelgti į saiką: to produkto vartoti nedaug, nedideliais kiekiais, bet nuolat save palepinti.
Lietuvoje dar yra net nepaženklintų ūkių, bet vis tiek auginančių ekologišką produktą. Tik tiek, kad ekologiškas ženklinimas duoda tikrumo, kad tai tikrai toks produktas.
– Ar ženklinimas gali būti suteiktas tik tikrai ekologiškai prekei? Ar nebūna, kad uždėti žalią lapelį pakuotės kampe – tiesiog dizaino sprendimas?
– Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad ne visos prekės, ypač importuojamos, tinkamai paženklintos. Pavyzdžiui, labai dažnai ženklinimas būna tik panašus į ekologišką. Taip gudraujama – neva panašus į ekologišką, bet iš tikrųjų nieko bendra su tuo neturi.
Mano žiniomis, vietiniai produktai gana griežtai tikrinami ir ženklinami, bet vartotojas turėtų nepatingėti ir paskaityti etiketę – o kas įeina į to produkto sudėtį.
– Gal yra sričių, kur esame dar labai neišprusę, kur mums dar trūksta bazinių žinių?
– Žmonės galvoja, kad, tarkim, mažas ūkelis ir ekologišku ženklu pažymėtas ūkelis vienas kitam prilygsta, kad nedidelis ūkininkas gamina daug kokybiškesnę produkciją negu pramoninis ūkis. Bet čia dažnai padaroma klaidų, nes pramoninis ūkis turi tręšimo, auginimo, derliaus nuėmimo ir kt. normatyvus, kurių privalo laikytis. O mažas ūkelis gali visiškai jų nesilaikyti ir tręšti tiek, kiek norisi. Yra buvę, kai turgelio agurkuose rasta daugiau pesticidų negu iš prekybos centrų.
Taigi, jei žinome kažkokį ūkelį netoli mūsų namų, turėtume paklausti, kokiomis trąšomis tręšiama, kas kiek laiko, ar laikomasi normatyvų. Jei pasakys „ai, tręšiu, kaip noriu ir kada noriu“, tikėti, kad toks produktas bus ekologiškas, nevertėtų.
Susiję straipsniai
