Mitybos specialistė: natūralus maistas grąžina „užmuštus“ skonio receptorius

Prieš keletą metų bene visas gyvenimo sritis užvaldžius ekologiškoms idėjoms, netruko atsirasti kritikų, privertusių suabejoti ekologiškų produktų nauda sveikatai. Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, pasaulyje vis stiprėjantis ekologiškas ir natūralesnio maisto judėjimas sveikintinas, kadangi daro teigiamą įtaką žmogaus sveikatai, tačiau kai kurie apie ekologiškus produktus vis dar kuriami mitai neretai sukelia juoką.

Reklama

„Ne veltui taip dažnai akcentuojame gyvenimo trukmę – visi nori gyventi kuo ilgiau, bet yra skirtumas tarp gyvenimo ligotam ir gyvenimo energingam bei sveikam. Džiugu, kad daugėja besirūpinančių savo sveikata, užsiimančių įvairia aktyvia veikla, pavyzdžiui, šiaurietišku ėjimu, tad su sveikos gyvensenos kultu kyla natūralus poreikis rinktis kitokį, sveikesnį, maistą“, – sako V. Kurpienė.

Pasak mitybos specialistės, dar prieš keletą metų prekybos centre įsigyti ekologiškų ar natūralių produktų buvo beveik neįmanoma – tekdavo ieškoti specializuotų parduotuvių, o ekologiški patiekalai kavinėse ar restoranuose buvo naujiena bei prabanga. „Ekologiškų produktų poreikis didėja, todėl parduotuvės prisitaiko prie pirkėjų lūkesčių. Šiandien didžiuosiuose prekybos centruose galima nusipirkti sveikesnių produktų: pilno grūdo bemielės duonos, pilno grūdo makaronų, plečiasi daržovių skyriai, atsiranda ir plečiasi ekologiniai skyreliai, dažnai įrengti ir specialūs ūkininkų „turgeliai“, – sako mitybos specialistė.

Prie ekologiją propaguojančių būrio šiandien jungiasi ne tik pavieniai žmonės, bet ir restoranai bei kavinės.

Vis dėlto neretai diskusijos ekologijos temomis nukrypsta netinkama linkme – susiduriama su priešiškos informacijos gausa ir apie ekologiškų produktų vertę sklandančiais mitais, jų naudą ir tokių produktų sertifikavimo sistemą. Kelis tokius mitus paprašėme išsklaidyti arba patvirtinti sveikos mitybos specialistės V. Kurpienės.

Ekologiškas maistas – neskanus.

„Jei žmogus įpratęs valgyti skonio stiprikliais ir kitais intensyviai veikiančiais priedais praturtintą maistą, pamažu slopsta skonio receptoriai. Kuo toliau, tuo labiau organizmas reikalauja intensyvesnių skonių, todėl, paragavus natūralaus maisto, jis gali pasirodyti mažiau skanus“, – sako V. Kurpienė. Pasak jos, bent mėnesį ištvėrus ir valgius maistą be dažiklių, skonio stipriklių ir kitų sintetinių priedų, skonio receptoriai atsikuria ir maisto skonis atrodo kitoks – turtingesnis, jaučiami įvairūs jo poskoniai.

„Ekologiška“ ir „natūralu“ reiškia tą patį.

Ekologinė gamyba turi griežtai laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių. O atitikimą taisyklėms sertifikuoja trečia, nepriklausoma nei nuo gamintojo, nei nuo vartotojo, šalis. Produkto etiketėje reikėtų ieškoti lietuviškų ekologiškų produktų sertifikavimo ženklo. Naudodamas ženklą, gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas yra tikrai ekologiškas, nepalikdamas vartotojui abejonių. „Žodžiu „natūralus“ dažnai žaidžiama, norint pritraukti kuo daugiau pirkėjų, tačiau nereikėtų iškart nuvertinti tokiu žodžiu pažymėtų prekių. Sertifikavimas yra nepigus, todėl kai kurie ūkininkai, nors ir laikosi visų ekologiško ūkio taisyklių, savo produktų nesertifikuoja ir tenkinasi produkto įvardijimu „natūralus“. Ne visada toks gaminys yra blogas – lengviausia, jei pažįstate pardavėją, o ilgainiui atsirenkama ir pagal skonį“, – tikina specialistė.

Ekologiškas maistas padeda sulieknėti.

„Idėja, kad ekologiško maisto galima valgyti bet kiek ir jis nekenks figūrai – turbūt kiekvienos moters svajonė, – juokiasi V. Kurpienė. – Ekologiškas maistas sulieknėti ar pasiekti geresnių rezultatų sporte padės tik tada, kai jis, kaip ir kitas maistas, bus vartojamas pagal režimą, jam skiriama laiko, bus pakankamai miegama, suvartojama pakankamai skysčių ir daromi kiti svarbūs dalykai“. Pasak specialistės, vartojant ekologiškus produktus, greičiau ateina sotumo jausmas, tad valgant nedideliais kiekiais, nesinori į skrandį dėti bet ką.