Pasaulinė kontracepcijos diena – kalbėk be tabu!

Rugsėjo 26 d. - Pasaulinė kontracepcijos diena. Tai ilgalaikė tarptautinė iniciatyva, kuria siekiama skatinti visuomenę daugiau domėtis kontracepcija, kaip prevencijos priemone, mažinant didelį neplanuotų nėštumų skaičių. Ši diena minima nuo 2007 metų.

Požiūris į kontracepciją

Kontracepcija ilgą laiką buvo viešai nediskutuojama tema daugelyje Rytų Europos šalių. Po Nepriklausomybės atkūrimo Baltijos šalių dvasiniame ir socialiniame gyvenime įvyko esminių pokyčių. Žiniasklaidoje pagausėjo informacijos apie vaisingumo reguliavimo būdus.

Apsispendimą vartoti efektyvią kontracepciją ar ne, dažnai lemia daug veiksnių: patirtis, žinios, požiūris, nuostatos, religija, kultūriniai ir ekonominiai veiksniai, subjektyvūs nusiskundimai ir nepageidaujamas kontraceptinių priemonių (KP) poveikis. Turi įtakos ir KP kaina, prieinamumas. Taip pat kontracepcijos prieinamumas jauniems žmonėms priklauso ir nuo sveikatos ir švietimo sistemos aspektų. 2010 m. žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ publikuoto mokslinio tyrimo duomenimis, net 30,7 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos studentų patvirtino, kad dažniausia kliūtis naudotis kontracepcijos priemonėmis yra informacijos stygius. 23,7 proc. nurodė didelę kontracepcijos priemonių kainą, 20,4 proc. studentų tvirtino, jog menkas kontraceptinių priemonių vartojimas Lietuvoje susijęs su sunkumais, kurie kyla sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.

Kodėl svarbu kalbėti apie kontracepciją ne tik suaugusiems, bet ir paaugliams?

Ankstyvas lytinis patyrimas yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis: paauglių nėštumu, abortais, lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimu, psichikos sveikatos problemomis ir t.t. Šiandien jauni žmonės lytiškai aktyvūs tampa anksčiau nei pasiekia Lietuvos teisės aktuose santuokai numatytą tinkamą amžių – 18 metų ir tą patvirtino 2011 m. atliktas tyrimas “Vilniaus miesto 9-12 klasių mokinių nuomonė apie lytinį švietimą mokyklose“.

Minėto tyrimo rezultatai rodo, jog vos daugiau nei pusė lytiškai aktyvių apklaustųjų nurodė naudojantys kontracepciją, galinčią apsaugoti nuo nepageidaujamų lytinių santykių pasekmių.

Palyginkime kontracepcijos naudojimą  įvairiose pasaulio šalyse

Efektyvios KP daugiausiai naudojamos išsivysčiusiose šalyse. ES KP naudojasi 75% moterų, o Centrinėje ir Rytų Europoje – tik 32%. Daugelyje buvusių sovietinių respublikų šis skaičius nesiekia 25% (1994m.).

KP naudojimas įvairiose šalyse labai skiriasi. Apžvelgsime tik paauglių naudojamą kontracepciją, nors, kaip KP naudoja paaugliai, duomenų labai mažai. Danijoje 1984m. KP nenaudojo tik 16% lytiškai aktyvių ir nepageidaujančių nėštumo 16 - 20m. moterų, o 1989m. – 7%. Labiausiai paplitę šioje amžiaus grupėje buvo tabletės (53-63%) ir prezervatyvai (21 - 33%). Danės, pradėjusios lytinį gyvenimą iki 14m., rečiau naudojo prezervatyvus (43%) negu pradėjusios lytinį gyvenimą 17m. ir vėliau (53%). Prezervatyvų naudojimas priklauso ir nuo moters išsimokslinimo. 1991m. 38% Norvegijos paauglių mergaičių nurodė vartojusios kontraceptines tabletes.

Anglijos Jaunimo konsultavimo centro duomenimis 26% paauglių, apsilankiusių centre, buvo paskirtos kontraceptinės tabletės, 43% pasirinko prezervatyvą, 15% po pokalbio su

konsultantu nutarė atidėti lytinio gyvenimo pradžią.

Tikslios informacijos apie tai, kaip Lietuvos jaunimas naudoja KP, nėra. Tačiau yra atlikta keletas regioninių apklausų, iš kurių galima susidaryti bendrą vaizdą. Dabartiniai jaunuoliai KP naudoja dažniau nei prieš 20 - 30m., tačiau KP paplitimas, palyginus su Vakarų Europos šalimis, labai menkas. Iš 5000 apklaustų respondentų Lietuvoje KP naudojo 50%, Švedijoje – 92%, Kanadoje – 95% .

Prezervatyvas laikomas prieinamiausia ir efektyviausia priemone apsaugai ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo LPI. Ypač jis tinka jauniems žmonėms, kurių lytinis aktyvumas didelis, dažna partnerių kaita.

Kai kurių vokiečių ir italų autorių duomenimis, efektyvias KP (hormonų preparatus) daugiau naudoja jaunos moterys (iki 20m.), kadangi jos nepasiruošusios nėštumui bei gimdymui, bet nenorėtų nutraukti nepageidaujamo nėštumo. Vokiečių autorių duomenimis, studentės ir moksleivės 3,5 karto dažniau renkasi KP kaip šeimos planavimo priemonę, palyginti su kitų profesijų moterimis.

Įvairių šalių profilaktinės medicinos vadovuose rekomenduojami pirmo pasirinkimo KP paaugliams - prezervatyvai ir peroraliniai kontraceptikai - Lietuvos jaunuoliams kelia nerimą. Tik 60% paauglių žino, kad tinkamai naudojami prezervatyvai apsaugo nuo LPI ir nepageidaujamo nėštumo, net 50% apklaustųjų mano, kad merginos, naudojančios peroralinius kontraceptikus, ateityje taps nevaisingos. Nenuostabu, kad Lietuvoje daug abortų, nes net 37% paauglių įsitikinę, kad lytiškai aktyviems jaunuoliams patys tinkamiausi - natūralūs nėštumo planavimo metodai. Lietuvoje, skirtingai nei Vakaruose, natūraliems nėštumo planavimo metodams pirmenybę atiduoda net 32% lytiškai aktyvių moksleivių.

Iš dalies nesaugią lytinę elgseną gali lemti menkos ir klaidingos paauglių žinios lytiniais klausimais, todėl lytinis švietimas šiandien yra labai reikalingas. Vakarų Europoje lytinis mokymas ir ugdymas vykdomas jau kelis dešimtmečius. Skandinavijos patirtis rodo, kad pažangus ir modernus lytinis švietimas sumažino abortų, neplanuotų nėštumų, lytiškai plintančių infekcijų skaičių tarp jaunimo.

Daugiau informacijos apie šiuolaikines kontracepcijos priemones, jų naudojimą, veiksmingumą rasite: www.tavogyvenimas.lt

Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Naudota literatūra:

1. Jakubčionytė R, Wielandt HB. Veiksniai, turintys įtakos kontracepcijos priemonių naudojimui. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2001; 4(4): 326.
2. Vanagienė V.Socialiniai ir kiti veiksniai, lemiantys šeimos planavimą. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas.1999; 3(3): 214-5, 217.
3. Kodėl studentai nenaudoja kontracepcijos priemonių? Prieiga per internetą: www.sveikata.diena.lt
4. Jakubčionytė R. Nėštumo nutraukimą įtakojantys faktoriai [daktaro disertacija].Kaunas: Kauno Medicinos Univ.; 2000. p. 46
5. Paaugliai ir seksas. Londonas: Brook konsultavimo centras. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos. Informacinis biuletenis, 1998;
6. Sadauskas V.Kontracepcija atskirose moterų grupėse. Pranešimas, skaitytas Vilniuje akušerių- ginekologų konferencijoje; 2002-04-09.
7. Kuliešytė E. Moterų reprodukcinės teisės. Vilnius; 2002. 16 p.
8. Jaruševičienė L. Paauglių lytinė elgsena ir reprodukcinės sveikatos galimybių vertinimas [daktaro disertacija]. Kaunas: Kauno Medicinos Univ.; 2000. p. 46.
9. Jaruševičienė L. Paauglių lytinės elgsenos ir žinių tyrimas // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. – 1998, Nr. 6.