Rizikingas lytinis elgesys: kas prisiims atsakomybę?

Anksti pradėjote lytinius santykius? Nesisaugojote lytiškai plintančių infekcijų, nepageidaujamo nėštumo? Turite daug lytinių partnerių? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė perspėja – su tokio rizikingo lytinio elgesio pasekmėmis tenka susidurti ne tik neatsakingai besielgusiam asmeniui, bet ir visai visuomenei. 

„Kalbu apie ligų gydymą, nepageidaujamus nėštumus, socialines bei psichologines problemas, galų gale - visų mūsų ne tik finansinį, bet ir emocinį indėlį jas sprendžiant, - paaiškina ji.

Kuo rizikingi yra ankstyvi lytiniai santykiai? Kas turėtų prisiimti atsakomybę?

Ankstyvi lytiniai santykiai rizikingi vien tuo, kad jie jau įvyko. Klausimas – kodėl taip atsitiko. Kai girdžiu visuomenėje kalbant apie neatsakingą ir ankstyvą paauglių lytinį gyvenimą, nuolat suirztu. Garsiai postringaujama, kokie paaugliai yra neatsakingi ir nedėkingi, kokie išlepinti ir savanaudžiai. Ar tikrai tik jie? Neabejoju, kad paaugliai gyvena taip, kaip mes jiems kelią parodėme arba, atvirkščiai, jo neparodėme. Tai čia gal mes esam neatsakingi ir savanaudžiai?

Kokias neatsakingo lytinio elgesio pasekmes tenka stebėti darbe?

Mano darbo praktika yra labai įvairi, bet iš savo asmeninės patirties aš galiu kalbėti tik apie atskiras gyvenimo istorijas – neplanuotus nėštumus, kai atvykus į konsultaciją dėl nereguliarių mėnesinių staiga paaiškėja netikėta, anaiptol ne džiugi paauglei ir jos tėvams ar globėjams žinia.

Galiu kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas, apie kurias sužinojus prašoma: „Gal galite nesakyti mamai“, arba socialinės darbuotojos nusvirusius pečius, kai jos globotinė jau trečią kartą buvo pabėgusi, ir ji vėl atvedė ją patikrinti, nes „maža ką, nežinia, kur ji buvo“.

Ir tai tikrai nėra tik „asocialių vaikų“ problema. Tai nutinka paaugliams iš visų socialinių sluoksnių. Galų gale tuos „asocialius vaikus“ patys ir sukūrėme. Ne atskiri darbuotojai ar žmonės, bet visa sistema.

O ką rodo faktai ir skaičiai?

Vidutiniškai kas trečias 11-12 klasių mokinys jau yra turėjęs lytinių santykių. Jei analizuotume atskirus Lietuvos regionus, kai kuriuose jų tokių paauglių yra iki 44 proc. Nepaisant fakto, kad jie ne visi dar būna subrendę ir pasiruošę šiai patirčiai (kas penktas berniukas ir kas dešimta mergaitė negali paaiškinti, kodėl jie pradėjo lytinius santykius), mūsų tai neturėtų stebinti – jie jauni žmonės, kurių kūne vyksta normalūs fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Net ir būdami nepilnamečiai, lytinius santykius Lietuvoje jie legaliai gali turėti nuo 16 metų. Įspėju ir nesiūlau šio mano teiginio interpretuoti klaidingai ir savanaudiškais tikslais, nepamirškime Lietuvos Baudžiamojo kodekso ir jo laikykimės.

Šioje situacijoje aš matau kitas problemas, net ne vieną, o visą jų puokštę.

Pirmoji – per daug vaikų lytinius santykius pradeda anksti. Apibendrinus Lietuvoje atliktus tyrimus, iš visų lytinius santykius turėjusių jaunuolių 8 proc. vaikų lytinius santykius pradėjo iki 14 metų amžiaus, beveik 22 proc. – iki 15 metų amžiaus (berniukai šiame „konkurse“ yra tris kartus aktyvesni nei mergaitės). Va čia aš matau tik mūsų, suaugusiųjų, klaidas. Čia mes kalti, kad nepasakėme, nepamatėme ir neišmokėme. Tikrai ne žingeidūs, neturintys ir negaunantys tinkamos informacijos, o neretai ir nuskriausti gyvenimo mažamečiai.

Antroji – pradėję lytinius santykius, tik 8 iš 10 naudoja kontracepciją, dažniausiai – prezervatyvus, kurie priskiriami prie mažai efektyvios kontracepcijos. Kita vertus, gerai, kad nors ką nors naudoja.

Naudojant prezervatyvus „gyvenimiškai“ („suplyšo“, „pamiršau“, „nespėjau“), per pirmus metus pastoja 18 iš 100 juos naudojančių. Pasaulyje, kuriame vertinama ne tik visuomenės, bet ir asmens, kaip atskiro individo, gerovė, kalbama, kad efektyviausia ir mažiausiai ekonomiškai bei sveikatai žalinga kontracepcija paaugliams (o ir visai visuomenei) yra kompensuojamoji dviguba, kai paaugliams skiriami hormoniniai kontraceptiniai metodai kartu su prezervatyvais, arba ilgalaikė grįžtamoji, t.y. gimdos spiralės, kartu nepamirštant ir prezervatyvų. Pastaruoju metu ilgalaikė grįžtamoji kontracepcija yra ypač plačiai diskutuojama.

Kokios yra tokio lytinio elgesio priežastys?

Ir vėl matau tik mūsų klaidas – mes nei kalbame apie tinkamą kontracepciją, nei ją kompensuojame. Pamokose kalbame (jei iš viso kalbame) apie susilaikymą. Tai, akivaizdu, neveikia, o internetinėje erdvėje rėkiame: „už paleistuvių seksą tikrai nemokėsiu“, „mano laikais tai to nebuvo“, „ką jie mokykloje veikia“ (ačiū, kad suprantate, jog tai mūsų visuomenės komentatorių citatos) .

Taip save apgauname dukart – seksas tikrai buvo, yra ir bus (tiesa, pripažįstu – prieš 25 metus ne kas trečias, o kas ketvirtas 11-12 klasių mokinys jau buvo turėjęs lytinius santykius), ir tikrai mokėsite, kai reikės tvarkytis su ankstyvo lytinio gyvenimo fizinėmis, socialinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis.

Trečia – vaikai, paaugliai, jauni suaugę tikrai nori gauti tinkamą ir patikimą informaciją. Tie, kurie informacijos ieško ir ją gauna, dažniau elgiasi atsakingai, dažniau naudoja kontraceptines priemones ir pirmuosius lytinius santykius turi blaivūs. Beje, mergaitės, lyginant su berniukais, lytinius santykius planuoja du kartus dažniau.

Kur paaugliai ieško informacijos ir kas turėtų ją suteikti?

Informacijos dažniausiai ieškoma internete, bet labai norėtųsi ją gauti iš tėvų, gydytojų ar mokytojų. Ir vėl atsigręžiu į mus, suaugusiuosius, tėvus. Nieko nedarome, kad situacija keistųsi. Kaip tie stručiai. Apklausus beveik 10 tūkst. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių, paaiškėjo, kad tik 4 iš 10 tėvų inicijuoja kalbą su savo vaikais apie saugų lytinį gyvenimą, o mokyklose gauta informacija patenkintas tik kas trečias, juolab kad net pusė apklaustų pedagogų vengia apie tai kalbėti. Kodėl? Turime akivaizdžius faktus, kad bendravimas šia tema su tėvais padidina tikimybę, kad lytinis gyvenimas bus pradėtas vėliau, ir tai niekaip nepriklauso nuo tėvų išsilavinimo. Ir kodėl nepadedam mokytojams, palikdami juos vienus auklėti mūsų vaikus?

Tad nenuostabu, kad vis dar turime paauglių nėštumus, kurie baigiasi įvairiai: kasmet atliekama apie 300 nėštumo nutraukimų, panašus skaičius nepilnamečių - pagimdo.

Statistika apie lytiškai plintančias infekcijas tarp paauglių iš viso yra kažkokia mistifikuota. Jei paskaitai oficialias ataskaitas, tai esame kone sveikiausia tauta pasaulyje, nors kone 40 proc. visų lytiškai plintančių infekcijų nustatoma paaugliams ir studentams.

Gydant poras dėl nevaisingumo, paaiškėja, kad infekcijų dažnis yra ženkliai didesnis, nei galvojama. Pasirodo, daugiau nei pusė lytiškai aktyvių mokinių yra turėję urogenitalinių nusiskundimų, tačiau į gydytojus kreipėsi tik kas aštuntas. Pagrindinė nesikreipimo priežastis - tikėjimas, jog jiems negresia sirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis. Ką tai reiškia? Ogi vėl mūsų, suaugusiųjų, nekompetenciją ir negebėjimą suteikti tinkamą informaciją ir tvarkytis su pasekmėmis. Moksleivių nuomone, jei ištyrimas dėl infekcijų būtų anoniminis ir visiškai kompensuojamas, drąsiau pasitikrinti eitų didžioji dalis mokinių. Natūralu, kad laiku aptikus ligas ir jas išgydžius, reprodukcinė sveikata yra apsaugoma kur kas geriau.

Ką patartumėte merginai daryti, kur kreiptis, jei neplanuoti lytiniai santykiai įvyko?

Tolesnis kelias priklauso nuo to, ar santykiai buvo neplanuoti, bet savo noru, ar neplanuoti ir ne savo noru.

Jei neplanuoti ir ne savo noru – tik vienas kelias. Mergina turi kuo skubiau gauti visokeriopą pagalbą: tiek medicininę, tiek teisinę, o skriaudėjas – identifikuotas ir nubaustas. Problema tik, kad pas mus ši visokeriopa pagalbos grandis kol kas veikia kaip artrito susuktas senolis. Mergaitė turi praeiti aibę įstaigų, kalbėtis su daugybe žmonių, kad informacija ir pagalba būtų suteikta ir sudėliota į bendrą mozaiką. Nepaisant visko, labai rekomenduoju kuo skubiau kreiptis į policiją ar gydymo įstaigą. Toliau kelias bus ilgas, bet įveikiamas.

Jei lytiniai santykiai buvo neplanuoti, bet savo noru, reikia sau atsakyti, ar jie buvo saugūs, ar buvo naudojama tinkama kontracepcija, apsauganti tiek nuo galimų infekcijų, tiek nuo neplanuoto nėštumo. Jei jie saugūs – daryti kaip ir nieko nereikia. Jei ne – skubioji kontracepcija pas mus pasiekiama ir prieinama visiems, recepto jai nereikia, geriausia ją gauti per 72 valandas nuo įvykusių nesaugių santykių. Jei kyla įtarimas dėl galimo užsikrėtimo lytiškai plintančiomis infekcijomis, kito kelio, nei gydytojo konsultacija, tikrai nėra.

Atskira tema – mažamečiai. Čia lytinių santykių negali būti jokių - nei savo noru, nei ne savo, nei saugių, nei nesaugių. Ir jei mažamečiai to nesupranta, prisiimkime atsakomybę mes. Kažką darome ne taip.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.