Trečiadienis, 2026.06.24
Reklama

Pakeistos sudėties (reformuliuotas) maistas

vlmedicina.lt | 2013-02-19 10:22:42

Pakeistos sudėties (reformuliuotas; angl. reformulated) maistas yra toks maistas, kuriame sumažintas druskos, cukraus ar riebalų kiekis. Tai gana nauja sąvoka, pastaruoju metu  plačiai naudojama kalbant apie sveikatai palankią mitybą. „Maisto reformuliavimas yra viena iš galimybių, padedanti pasiekti sveikatai palankios mitybos tikslų“, – pažymi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.

Kalendra
Druską galima kompensuoti pridedant prieskoninių augalų. Redakcijos archyvo nuotr.

Neginčijama, kad mityba turi įtakos nutukimo, antro tipo diabeto, kraujotakos sistemos ligų, kai kurių vėžinių susirgimų, skeleto ir raumenų sistemos ir net įvairių psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymui. Klausimai apie maisto produktų sudėtį, valgymo įpročius gvildenami strateginiuose Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Sąjungos dokumentuose. Kokie iššūkiai keliami mitybai, kad išvengti daugelio visuomenės sveikatos problemų Europoje? Labai svarbu – sumažinti riebalų (ypač sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų), druskos bei cukraus suvartojimą. Maisto reformuliavimas – vienas iš būdų pramoniniu būdu pagamintą maistą padaryti palankesniu sveikatai. Keičiant maisto produktų sudėtį labai svarbu atsižvelgti į gyventojų mitybos ypatumus, atkreipiant dėmesį tiek į atskirų gyventojų grupių (ypač jautrių grupių, pvz., vaikų) mitybą, tiek į jų mitybos įpročius.

Reformuliuoti gali ir turėtų būti įprastiniai mūsų kasdieninės mitybos produktai. Labai svarbu, kad reformuliuotas maistas turėtų panašų įprastiniam produktui skonį. Pavyzdžiui, jei druskos kiekį sumažinsime tiek, kad vartotojui skonis taps nepriimtinu, jis tiesiog to produkto nepirks. Druską galime kompensuoti kitomis skoninėmis savybėmis – pvz., pridėdami prieskoninių augalų. Druska naudojama ir kaip konservantas, todėl tam tikrais atvejais, sumažinus druskos kiekį, gal iškilti pavojus produkto saugai (pvz., mėsos gaminiuose). Galiausiai, būtina išlaikyti kitų produkto sudedamųjų dalių, siejamų su teigiamu poveikiu sveikatai (pvz., skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų), kiekį. Taigi maisto reformuliavimas – didelis iššūkis maisto produktų gamintojams.

Produktas laikomas reformuliuotu, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis. Reformuliuotam maistui nemažiau svarbūs ir kiti kriterijai: pakeitus maisto produkto sudėtį ir sumažinus jame riebalų, druskos ar cukraus, produktas turėtų išlaikyti įprastas ar neženkliai pasikeitusias skonines savybes (kad išliktų patrauklus vartotojui), turi būti užtikrinta maisto produkto sauga, neturėtų pasikeisti kaina, t.y., ji neturėtų labai padidėti. Labai svarbu, kad reformuliuotas maisto produktas galėtų konkuruoti su įprastiniais rinkoje esančiais produktais.

Daržovės, vaisiai, net žuvis nepriskiriami produktams, kuriuos tikslinga reformuliuoti. Geri reformuliuoto maisto pavyzdžiai – duona, pusryčių dribsniai, mėsos gaminiai, kuriuose sumažintas druskos kiekis; gaivieji gėrimai, kuriuose sumažintas cukraus kiekis; margarinas be transriebalų; bulvių traškučiai, kuriuose sumažintas druskos ir sočiųjų riebalų kiekis.

Reformuliuotam maistui specialūs ženklinimo reikalavimai nenumatyti. Apie tai, kad maisto produktas yra pakeistos sudėties (reformuliuotas) galime išsiaiškinti išstudijavę ženklinimo etiketėje pateiktą informaciją apie sudedamąsias dalis, maistingumo deklaraciją ar teiginius apie maisto produktų maistingumą.

Teisingas maisto produktų pasirinkimas, saikingas jų vartojimas – vienas iš kelių sveikesnio gyvenimo link.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Studentų projektai: „Kūrėme produktą, kuris realiai padėtų ligoninės pacientams“
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje sukūr...
Išsėtinės sklerozės diagnozė: išmokti gyventi kitaip
Nors šiuolaikinė medicina suteikia vis daugiau galimybių diagnozuoti ligas pačiose ankstyviausiose stadijose, aptikti pr...
Apie e. sveikatos perdavimą. Iš kur tam pinigai?
Apie e. sveikatos perdavimą Valstybinei ligonių kasai (VLK) kalbama kaip apie šalies saugumą. Bet pats svarbiausias klau...
Dilgėlinė nėra liga, kurią reikėtų tiesiog iškentėti
Įsivaizduokite: ryte pabundate jausdamiesi visiškai sveiki, o vakarop kūną nusėja rausvos, niežtinčios pūkšlės – t...
Šaldytuvo revizija: kaip išsaugoti maistinę vertę
Atrodo, kad šaldytuvas – tai itin saugi stotelė maistui. Tačiau tyrimai rodo, kad net ir optimaliai laikomuose pro...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų