Pakaitinė hormonų terapija ankstyvos menopauzės metu naudinga(3)

Gera žinia moterims: laiku pradėta ir tinkamai parinkta pakaitinė hormonų terapija (PHT) pagerina kognityvines funkcijas ir nedidina kardiovaskulinės sistemos ligų rizikos.

Moterys bijo pakaitinės hormonų terapijos

Dar prieš dešimtmetį WHI (Women Health Initiative) išplatinta informacija apie PHT žalą didinant daugelio ligų: krūties, gimdos vėžio, demencijos ir kt.  riziką, pasėjo visuotinę hormonų vartojimo menopauzės metu baimę. Daugelis moterų PHT atsisakydavo net esant varginantiems simptomams, o medikai neskirdavo PHT bijodami pakenkti savo pacientėms. Gydytoja akušerė ginekologė „Vakarų Lietuvos medicinai“ taip pat patvirtino, jog vartojančiųjų šią terapiją moterų nėra daug - PHT jos vertina gana atsargiai, dažniausiai būna pilnos visokių abejonių.

Todėl NAMS (North American Menopause Society ) 23-iame susitikime paskelbti KEEPS (Kronos Early Estrogen Prevention Study) duomenys apie PHT naudą menopauzėje sukėlė tikrą šurmulį.

Tyrėjai teigia, kad PHT mažomis peroralinėmis ar transderminėmis estrogenų bei ciklinėmis progesterono dozėmis kas mėnesį greitai sumažina nerimą, depresiją, pagerina kognityvines funkcijas sveikoms moterims be jokios kardiovaskulinės sistemos rizikos.

Iki to laiko jokių oficialių organizacijos pranešimų bei pasisakymų spaudoje šiuo klausimu nebuvo, nes duomenys buvo rūpestingai saugomi.

Tyrimas ir jo rezultatai

KEEPS – ketverių metų 9 JAV centruose vykdomas randomizuotas, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, į kurį buvo įtrauktos 42-58 metų amžiaus sveikos moterys (vidutinis amžius 52 metai), kurių menopauzė prasidėjo prieš trejus metus. Moterys buvo suskirstytos į tris grupes. Vienos grupės moterims buvo skirta 0,45 mg per dieną konjuguotų peroralinių estrogenų (Premarin). Tai mažesnė dozė, nei standartiškai taikoma konjuguotų estrogenų dozė – 0,625 mg per dieną. Kitoje grupėje skirtas transderminis estradiolis (Climara pleistras) 50 μg per dieną. Trečioje – placebas. Visų trijų grupių moterims buvo cikliškai skiriamas mikronizuotas progesteronas (Prometrium).

Studija rėmėsi biomarkeriais, bet ne išeitimis. PHT įtaka  kardiovaskulinei sistemai buvo vertinama, matuojant miego arterijų sienelės (intima media) storį ir kalcio infiltratus širdies vainikinėse arterijose. Papildomai 662 moterys dalyvavo KEEPS tyrime, kurio metu buvo vertinamas PHT efektas kognityvinėms, seksualinėms funkcijoms ir nuotaikai.

Tyrimas parodė, kad mažos estrogenų dozės, nepriklausomai nuo jų panaudojimo formos, žymesnio efekto sistoliniam ar diastoliniam kraujo spaudimui neturėjo. Peroraliniai, bet ne transderminiai estrogenai didino „gerojo“ cholesterolio, bet ir trigliceridų kiekį. Odos pleistrai efekto šiems biomarkeriams neturėjo. Tačiau transderminiai estrogenai padidino insulino kiekį ir jo jautrumą. Bet kurios estrogenų formos, lyginant su placebu, įtakos aterosklerozės progresavimui taip pat neturėjo. Kombinuota hormonų terapija pozityviai veikė kognityvines funkcijas, atmintį.

Tyrimu buvo įrodyta, kad PHT, skiriama mažomis estrogenų dozėmis cikliškai kombinuojant jas su gestagenu sveikoms moterims, kurioms neseniai prasidėjo menopauzė, gali būti naudinga.

Kaip teigia tyrėjai, esminiams skirtumams nuo WHI pateiktų duomenų reikšmės galėjo turėti ankstyva PHT pradžia (WHI tyrime

skiriama vėlesniu menopauzės laikotarpiu), neprasidėję aterosklerozei būdingi pakitimai,  maža estrogenų dozė ir įvairi jų vartojimo forma bei labiau natūralus mikronizuotas  progesteronas, vartojamas cikliškai (WHI – medroxyprogesteronas kiekvieną dieną).

Ar pasikeis kasdieninė praktika?

Daugelis mokslininkų mano, kad nauji studijos duomenys mažai pakeis kasdieninę praktiką, kuri orientuojasi į simptomų menopauzės metu valdymą. Hormonų skyrimo ir vartojimo baimė menopauzės metu yra generalizuota ir gaji. Tačiau pasirinkus PHT ir tikslingai ją skiriant atsižvelgti į naudingus ir mažiau naudingus pacientėms veiksnius  reikėtų.

Šiuo metu, - teigė O. Drūlytė, - renkantis PHT atsižvelgiama į moterų savijautą ir norą vartoti hormonus. Jei moteris nepageidauja, hormonai nėra skiriami. Jie taip pat nėra skiriami esant didelei komplikacijų rizikai (trombozės, sunkios kepenų ligos, piktybiniai susirgimai).

Prieš skiriant pakaitinę hormonų terapiją atidžiai įvertinama pacientės anamnezė, atliekama mamografija, kraujo tyrimai, ultragarsinis genitalijų, onkocitologinis gimdos kaklelio ištyrimas.

„Atlikta studija yra labai džiuginanti ir, patvirtinus jos duomenis,  galima tikėtis pakaitinės hormonų terapijos renesanso“, - sakė ginekologė O. Drūlytė.

vlmedicina.lt

Šaltinis

North American Menopause Society (NAMS) 23rd Annual Meeting. Presented October 3, 2012.