Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Norite gerai matyti? Šalin akinius! Ar tikrai?(2)

Kristina Aksamitaitė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-04-22 00:04:17

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė pati daugelį metų nosį pabalnodavo akiniais. Vis dėlto tik padėjusi akinius šalin ji susigrąžino gerą regėjimą. Savo sėkmės istorija ir žiniomis, kaip pagerinti regėjimą be akinių ar kontaktinių lęšių, šiuo metu ji dalijasi su kitais. O ką apie tai mano gydytojai oftalmologai? Skaitykime.

Sigita Kriaučiūnienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Paauglystėje per ketverius metus mano regėjimas susilpnėjo nuo -0,75 iki -6,75 dioptrijos. Gydytojai negalėjo paaiškinti, kodėl taip vyksta. Paaiškinimas, kad tai gali būti įgimta, manęs neįtikino - šeimoje ir giminėje akiniuotų žmonių nebuvo. Dar labiau gąsdino regėjimo

prastėjimo tempas“, – savo patirtimi dalijosi S. Kriaučiūnienė.

Anot Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentės, vienintelis pasiūlytas „gydymas“ būdavo kasmet stipresni akiniai. Ji baiminosi to, kas laukia, jei ir toliau regėjimas prastės – esą jau tada atrodė, kad be akinių ir taip nieko nebemato. Taigi gavusi paskutinį receptą akiniams ji netrukus nusprendė, kad šis tąkart taip ir liks nepanaudotas. Kaip tik tada jai į rankas knygyne pakliuvo V. H. Beitso knyga „Kaip susigrąžinti regėjimą be akinių“. Tiesa, tuomet joje nieko nesuprato dėl prasto vertimo ir žinių stokos, tačiau viena mintis buvo aiški – reikia nenešioti akinių.

„Nuo čia ir prasidėjo paieškos, kas gali gelbėti, spręsdavau pati, kokio stiprumo akinių ir lęšių man reikia“, – pasakojo S. Kriaučiūnienė.

Ji ėmė žiūrėti V. Ždanovo paskaitas internete, kur buvo išsamiai paaiškinta amerikiečių oftalmologo V. H. Beitso filosofija ir pateikta nemažai rekomendacijų pratimams bei akių mankštoms. Tada moters paskutiniai kontaktiniai lęšiai atsidūrė šiukšliadėžėje.

„Gyvenau tokioje euforijoje, kad nustojau daryti praktikas ir pastebėjau, kad regėjimas vėl ėmė prastėti. Tačiau jau niekada nekilo mintis užsidėti akinius, nes matyti tikrą pasaulio vaizdą buvo maloniau nei sugrūsti jį po akinių stiklais. Nuo to laiko visada kirbėjo klausimas, kodėl man tiek metų niekas nepaaiškino, kad galima gyventi taip, be akinių“, – prisipažino S. Kriaučiūnienė.

Stebuklo ieškantys tėvai

Tuomet su kolegomis ji nusprendė, kad šia patirtimi verta pasidalinti su kitais – surengė pirmą regėjimo gerinimo stovyklą. Joje 11-metei mergaitei Gabrielei, nešiojusiai žvairumą koreguojančius akinius nuo 1,5 m. ir nepažinusiai gyvenimo be akinių, ketvirtą dieną dingo žvairumas.

„Paviešinus jos istoriją, ėmė skambinti daug tėvų, turinčių 6 mėn. kūdikius, 2-5 m. vaikus, kurie turi regėjimo sutrikimų. Aš nežinojau, kokius pratimus jiems pasiūlyti, ir ėmiau ieškoti, kas pasaulyje padeda vaikams natūraliais būdais atkurti regėjimą. Radau savo mokytojus (www.seeing.org). Ėmiau pas juos mokytis ir gavau atsakymą, kad gerai matantys žmonės pratimų nedaro, kad gerai matytų“, – pasakojo pašnekovė. Jie Sigitą supažindino su tikrąja V. H. Beitso filosofija, kurios Lietuvoje pasirodė tik nuotrupos.

Kritikuoja regėjimo tikrinimą

Akinius ir lęšius nešiojusi nuo pilnametystės S. Kriaučiūnienė nuo 2010 m. su jais atsisveikino visam laikui. Taip pat regėjimo nebesitikrina pas gydytojus, nes egzistuojantis tikrinimo metodas pagal lentelę esą labai subjektyvus ir niekaip neparodo tikrojo sutrikimo laipsnio.

„Net ir gerai matančio žmogaus regėjimas yra „plaukiojantis“: esant nuovargiui ir stresui žmogus mato prasčiau, saulėtą ir giedrą dieną, esant gerai nuotaikai, - geriau“, – aiškino ji.

Pasak sveikuolės, ryškių momentų jos gyvenime daugėja. Ji stebi, kaip ir kada jie atsiranda, nagrinėja savo charakterio savybes ir bando atsikratyti blogų įpročių, sukeliančių įtampą ir neleidžiančių normaliai matyti.

Du požiūriai

Pasak S.Kriaučiūnienės, yra du skirtingi požiūriai. Vienas jų – tradicinis medicinos. Jis sako, kad jeigu sutriko regėjimas, nedelsiant reikia dėtis akinius, nes kitu atveju regėjimo sutrikimas progresuos, regėjimas prastės. Kitą požiūrį siūlo gydytojas V. H. Beitsas, kurio teigimu, sutrikus regėjimui, jokiais būdais negalima dėtis akinių, nes tokiu atveju regėjimo sutrikimas progresuos. V.H. Beitsas esą sugebėjo tai įrodyti 95 proc. savo pacientų vadovaudamasis šiuo požiūriu.

„Tiesa, reikia žinoti, kad sutrikus regėjimui bandymai įžiūrėti, pamatyti neryškų vaizdą ryškiai sukelia įtampą, todėl regėjimas gali silpti. Žmonės yra labai skirtingi ir yra tokių, kuriems regėjimas nebeprastėja užsidėjus akinius. Tačiau mano praktikoje vis dėlto yra daugiau tokių žmonių, kuriems regėjimas nešiojant akinius nuolat prastėja“, – pasakojo ji.

S.Kriaučiūnienei pačiai priimtinesnis V. H. Beitso požiūris. „Nenešioti akinių, kai tik galima (savaitgaliais, per atostogas ir pan.). Arba nešioti silpnesnius. Ypač trumparegiams, kuriems akiniai išrašomi matyti gerai į tolį, o jie tuos pačius naudoja ir dirbdami kompiuteriu bei skaitydami, darydami kitus buitinius darbus, nors jiems visai nereikia tokio stiprumo akinių“, – patarinėjo pašnekovė.

Žinant pagrindines taisykles ir keletą praktikų, gerą regėjimą esą lengvai galima susigrąžinti. Tai esą ypač lengva tiems, kas dar nebuvo užsidėjęs akinių, ypač lengva vaikams, kurie sugeba greičiau atsipalaiduoti, kurie neturi įsisenėjusių nuostatų, neteisingos pasaulėžiūros.

„Suaugusiems sudėtingiau, bet tikrai įmanoma, jei kalbame apie trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą, žvairumą ir kitus funkcinius regėjimo sutrikimus“, – sakė S. Kriaučiūnienė.

Streso įtaka

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad regėjimo prastėjimą tiesiogiai lemia stresas ir įtampa: „Tačiau kalba ne apie išorinį stresą, apie kurį mes esame pripratę galvoti: įtemptas darbas, blogi vaikai, blogi viršininkai, blogi kaimynai, netikęs sutuoktinis ir pan. Ne. Tai vidinę įtampą keliantys įpročiai ir pasaulėžiūra“.

Ji pateikė ir konkrečių to pavyzdžių: noras ir poreikis kontroliuoti, konkuruoti, būti geriausiu, taip pat tariamas užimtumas.

S. Kriaučiūnienės teigimu, dar vienas pavyzdys, kai daroma prasta įtaka regėjimui, – spoksojimas, arba „žvilgsnio išsklaidymas, kai žiūrite ir nieko nematote“, „akių, galvos ir dėmesio sulaikymas daugiau nei sekundei ar dviem“.

Dėl prastėjančio regėjimo gali būti kalta ir laikysena, ir akinių nešiojimas. „Akių raumenys nuolat įsitempę ir neturi galimybių atsipalaiduoti. Akiniai padaro akis nejudrias, sutrinka centrinė fiksacija, periferinio matymo laukas susiaurėja, sutrinka atmintis ir dėmesio koncentracija“, – aiškino sveikuolė.

Ji teigė pažįstanti žmonių, kurie laimingi ir nešiodami akinius, ir pasidarę operacijas. „Bet dar daugiau pažįstu tokių, kuriems vienos operacijos nepakako, kurių regėjimas ir toliau silpsta, kurie nori atsikratyti akinių“, – teigė ji. Anot S. Kriaučiūnienės, jeigu žmogus imasi atsakomybės už savo sveikatą, jis visada ras sprendimų.

Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovės prof. dr. Ingridos Janulevičienės komentaras:

Prof. Ingrida Janulevičienė. Redakcijos archyvo nuotr.

„Visi norime būti sveiki ir nepriklausomi, todėl nenuostabu, kad atsiradus sveikatos sutrikimų, patiriame stresą. Prieš gerus 5 dešimtmečius šveicarų-amerikiečių kilmės psichiatrė Elizabeth Kubler Ross aprašė 5 stadijas, kurias išgyvena susirgęs žmogus: pirmiausia neigia blogą žinią; po to supyksta, ieško kaltų; vėliau ima derėtis, ieškoti „geresnių“ gydymo būdų; nuliūsta, puola į depresiją ir galiausiai pradeda suprasti, kad gyvenimas nesibaigė ir galimos įvairios gydymo ar prisitaikymo galimybės. Dažnai gydytojui tenka ne tik teisingai nustatyti diagnozę, parinkti gydymą, bet ir įvertinti paciento psichologinę pusiausvyrą, kuri gali turėti įtaką gydymo rezultatams.

Jei kalbėsime apie natūralų regos atkūrimo metodą, kurio pradininkas William Horatio Bates, teigiama, kad „panaikinus regėjimo įtampą, akinių nereikės, o atsipalaiduoti padeda akių judesiai ir žiūrėjimas į saulę“. Be abejonės, mokslo pasaulyje šis metodas kritikuojamas, nežiūrint pasekėjų net ir šiais modernių technologijų laikais. Teisinga pradinė idėja, kad akių nuovargis gali būti dėl netinkamų regėjimo įpročių. Tai suprantama – jei dirbame nuo ryto iki vakaro, pavargstame. Jei akys dirba be poilsio – taip pat pavargsta. Tačiau kritikuojamas V. H. Beitso metodas ne tiek dėl metodiško trūkumo mokslu paremtų žinių, bet labiausiai dėl to, kad gali turėti blogų pasekmių tiems, kurie serga akių ligomis ir užuot gydęsi leidžia ligai įsisenėti, kol atliekami „atpalaiduojantys įtampą akių judesiai“ arba žiūrėjimas į saulę, kuris šiais laikais yra žinomas kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos išsivystymo ir progresavimo rizikos veiksnys. Pacientai, kurie serga glaukoma ir kurių regos laukas siaurėja, refrakcijos ydos vaikų amžiuje, kuomet be korekcijos gali atsirasti žvairumas arba ambliopija (t. y. akis „tinginė“), vairuotojai, kuriems tikrai reikalingi akiniai vairuojant ir daug kitų problemų, kurios užmaskuojamos mokslu neparemtu tikėjimu, kad problema - tik regos įtampoje. Jei masažuojant, glostant, judinant tikrai galėtume išgydyti blogą regą, akiniai savaime išnyktų, kaip tobulos šiuolaikinės mašinos pakeitė atgyvenusias karietas ( Alan M.MacRobert).

Amerikos oftalmologų akademija 2004 m. apžvalgoje įvertino įvairių publikacijų apie regos treniravimą, pratimus, raumenų atpalaidavimą, masažus ir t. t. duomenis ir nustatė, kad nėra mokslinio įrodymo, kad šios priemonės objektyviai pagerintų regėjimą. Laikini subjektyvūs pagerėjimai galimi kaip fiziologiniai svyravimai, akies paviršiaus ir ašarų plėvelės atsistatymo reiškinys, vyzdžio siaurėjimo pasekmė ir pan. Žinoma, jei problema yra netinkamas gyvenimo būdas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, nesubalansuota mityba – taip, tuomet reikia keisti blogus įpročius. Regėjimą turime saugoti, tausoti patys, o suprasti ribą tarp akių nuovargio ir rimtų oftalmologinių problemų leiskime gydytojams“.

Sigitos Kriaučiūnienės siūlomi pratimai:

Kaip atpalaiduoti akis? Palmingas ir soliarizacija

Kaip atpalaiduoti akis? Posūkiai.

Norite pasidalyti savo istorija? Rašykite info@vlmedicina.lt. Laukiame jūsų laiškų.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: regėjimas, akys
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų