Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato daiktus bei vaizdus, bet ir orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Vis dėlto net ir puikiausiai matančios akys nėra apsaugotos nuo regos sutrikimų, kurių pasitaiko gan daug ir įvairių. Su kokiomis regėjimo problemomis šiuo metu susiduriama dažniausiai? Ar tiesa, kad daugelis regos sutrikimų gali baigtis aklumu? Kaip to išvengti ir kaip efektyviai spręsti skirtingas regėjimo problemas? Atsakymus į šiuos klausimus svarbu sužinoti kiekvienam tam, kad būtų pasirūpinta akių sveikata ir laiku pastebėta bei išspręsta regos problema.
Trumparegystė
Statistika rodo, kad trumparegystė yra vienas dažniausiai pasitaikančių regos sutrikimų pasaulyje tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Pagrindinis trumparegystės simptomas yra neryškus toli esančių objektų vaizdas. Tai reiškia, jog arti esantys objektai matomi gan gerai, tačiau perskaityti užrašą ant nutolusios reklaminės iškabos ar pamatyti toliau esantį kelio ženklą yra sunku. Nors iki šiol nėra tiksliai aišku, dėl ko atsiranda trumparegystė, vis tik viena pagrindinių šios refrakcijos ydos atsiradimo priežasčių laikoma genetika. Jei abu tėvai turi šį regos sutrikimą, labai dažnu atveju jį paveldi ir vaikai. Taip pat trumparegystės atsiradimą lemia ir šiandieninis gyvenimo būdas – išmaniosios technologijos, įtemptas gyvenimo ritmas, kokybiško poilsio trūkumas, nepakankamas dėmesys akių priežiūrai bei sveikatai.
Vis dėlto džiugina tai, kad šiuo metu siūloma nemažai efektyvių trumparegystės korekcijos būdų. Vienas iš jų – korekciniai akiniai. Skiriami trys trumparegystės laipsniai. Silpna trumparegystė: iki −3 dioptrijų, vidutinė: nuo −3 iki −6 dioptrijų, stipri: daugiau nei −6 dioptrijos. Tad, priklausomai nuo reikalingos regėjimo korekcijos laipsnio, trumparegystė yra koreguojama sklaidomaisiais (minusiniais) akinių lęšiais, kurie padeda pagerinti regėjimą ir stabdo trumparegystės progresavimą. Taip pat, trumparegystė koreguojama kontaktiniais lęšiais ir atliekant lazerinę regos korekciją. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog pasirinkti vieną iš paminėtų trumparegystės korekcijos būdą yra labai svarbu, nes negydoma trumparegystė gali iššaukti pavojingas akių ligas, tokias kaip glaukoma ar katarakta.
Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas
Dar viena šiuo metu dažnai pasitaikanti regėjimo problema − kompiuterinis regos sutrikimo sindromas. Šio regėjimo sutrikimo paplitimą lėmė sparčiai modernėjantis pasaulis, kuomet vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterių, planšečių ir išmaniųjų telefonų. Visi šie modernūs įrenginiai skleidžia itin akims pavojingą mėlynąją šviesą. Mėlynosios šviesos, kitaip nei daugumos šviesos spindulių, skleidžiamos bangos yra ilgesnės, todėl lengvai prasiskverbia per rageną bei lęšiuką, patenka giliai į akies vidų ir sukelia daug pavojų akims − jos tampa skaudžios, sausos, perštinčios, pasireiškia akių nuovargis, jautrumas šviesai, galvos skausmai.
Svarbu žinoti, kad negydomas kompiuterinis regos sutrikimo sindromas bėgant laikui gali iššaukti ilgalaikes regėjimo problemas, todėl pajutus šio sindromo simptomus būtina imtis veiksmų. Efektyviausias būdas, padedantis apsaugoti akis nuo mėlynosios šviesos − mėlyną šviesą blokuojantys akiniai su raudonos spalvos lęšiais. Šiuos specialius akinius patariama dėvėti visiems tiems, kurie kasdien prie įvairių ekranų praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą. Taip pat, rūpinantis akių sveikata svarbu užtikrinti naudojamų įrenginių saugumą. Rekomenduojama naudoti atitinkamą programėlę, kuri blokuoja mėlyną šviesą nešiojamame ar planšetiniame kompiuteryje bei nusistatyti raudonos spalvos filtrą savo telefone.
Toliaregystė
Toliaregystė − šiek tiek rečiau sutinkama akių refrakcijos yda nei trumparegystė, tačiau vis tiek šis regos sutrikimas yra gan dažnas tarp įvairaus amžiaus žmonių. Šiuo metu ši regėjimo problema neaplenkia nei vaikų, nei suaugusiųjų ir pasireiškia tuo, jog žmogus gerai mato toli esančius daiktus, tačiau sunkiai įžiūri esančius visai šalia. Be to, reikia žinoti, kad toliaregystė yra gan klastinga, nes jauni žmonės gali nejausti jokių simptomų ir nežinoti, jog jų akys turi bėdų. Tačiau bėgant laikui, sulaukus apie 40 metų, toliaregystė pradeda progresuoti, tuomet pasireiškia regos sutrikimai, gerokai apsunkinantys kasdienybę ir didinantys riziką susirgti pavojingomis akių ligomis.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad oftalmologijoje išskiriami trys toliaregystės laipsniai. Nedidelio laipsnio toliaregystė: iki +2,0 dioptrijų, vidutinio laipsnio: nuo +2,0 iki +5,0 dioptrijų, didelio laipsnio: daugiau nei +5,0 dioptrijos. Priklausomai nuo reikalingos regėjimo korekcijos laipsnio, toliaregystę lengva koreguoti glaudžiamaisiais (pliusiniais) akinių lęšiais. Nors akiniai yra vienas greičiausių bei paprasčiausių būdų susigrąžinti gerą regėjimą, atsižvelgus į individualią situaciją bei poreikius toliaregystės korekcijai taip pat galima rinktis kontaktinius lęšius arba lazerinę technologiją.
Astigmatizmas
Dažniausių regėjimo problemų sąraše taip pat randamas astigmatizmas. Ši refrakcijos yda labai dažnu atveju yra paveldima, todėl pasireiškia jau ankstyvoje vaikystėje. Tačiau šiuo metu daugėja ir įgyto astigmatizmo atvejų, kuriuos lemia įvairios traumos, chirurginės operacijos. Be to, neretai astigmatizmas diagnozuojamas kartu su trumparegyste arba toliaregyste. Pažymėtina, jog žmonės, turintys astigmatizmą, nevienodai gerai mato horizontalius ir vertikalius elementus. Tai reiškia, jog įvairūs aplinkos objektai atrodo tarsi ištempti vertikaliai arba suploti bei neryškūs per horizontalią liniją. Taip pat, astigmatizmas gali iššaukti dažnus galvos skausmus, regėjimo susilpnėjimą dirbant kompiuteriu arba skaitant, dvejinimąsi akyse.
Verta žinoti, jog negydomas astigmatizmas yra linkęs progresuoti, tad kyla didelė grėsmė prarasti gerą regėjimą. Dėl šios priežasties astigmatizmo koregavimas yra būtinas, ką paprastai ir greitai galima padaryti dėvint akinius su cilindriniais lęšiais. Kiti būdai astigmatizmo koregavimui – kontaktiniai lęšiai arba lazerinė korekcija. Vis tik astigmatizmas neretai yra nustatomas dar vaikystėje, todėl saugiausias ir dažniausiai rekomenduojamas būdas šios regos problemos gydymui yra akiniai.
Presbiopija
Presbiopija – vyresnio amžiaus žmonių regėjimo problema. Dažniausiai šis regos sutrikimas pasireiškia sulaukusiems 40 metų ir vyresniems žmonėms. Pagrindinis simptomas –prarandamas gebėjimas ryškiai matyti viską, kas yra arti. Darosi sunku skaityti smulkų šriftą, aiškiai matyti vaizdą telefono ar kompiuterio ekrane. Deja, bet presbiopijos, dar kitaip vadinamos senatvine toliaregyste, neišvengia daugelis žmonių dėl bėgant metams lęšiuke vykstančių fiziologinių pokyčių. Su amžiumi lęšiukas standėja, tad nebegali tinkamai išsigaubti, o tai reiškia, kad 30–40 cm atstumu esantys daiktai tampa neryškūs ir žmogus negali skaityti ar atlikti kitų smulkių darbų.
Siekiant susigrąžinti tiek gerą regėjimą, tiek kokybišką gyvenimą presbiopiją reikia gydyti. Tai galima padaryti dėvint specialius akinius, kuriuose dioptrijos kinta palaipsniui nuo viršaus ir taip užtikrina gerą matomumą įvairiais atstumais. Kitas būdas – specialūs, įvairias atstumais leidžiantys matyti kontaktiniai lęšiai. Tuo atveju, kai nenorima nešioti nei akinių, nei kontaktinių lęšių galima pasirinkti chirurginį presbiopijos gydymą. Tačiau reikia žinoti, kad tai, ar esate tinkamas kandidatas presbiopijos operacijai sužinosite tik po individualios konsultacijos su specialistais.
Geriausia prevencija – akių patikra
Kodėl reikėtų itin rimtai pažvelgti į šių dažniausių regėjimo problemų sąrašą? Todėl, kad žmonių skaičius, susiduriančių su minėtais regos sutrikimais, nuolat auga. Tad geriausia, ką gali padaryti kiekvienas dėl savo regėjimo yra reguliari akių patikra, kurios dėka laiku pastebimi įvairūs regos sutrikimai, pradedamas efektyvus jų gydymas ir užsitikrinamas šviesus, gerai matomas rytojus.