Antradienis, 2024.05.28
Reklama

Du didžiausi akių sveikatos priešai

Šaltinis: vlmedicina | 2022-10-13 09:59:40

Net keliems milijardams žmonių visame pasaulyje pasireiškiantis regos susilpnėjimas – ne tik genetikos ir amžiaus, bet ir kasdienės rutinos pasekmė. Norėdami kuo ilgiau džiaugtis akių sveikata, turėtume prisiminti kelis svarbiausius patarimus kasdieniam regos stiprinimui. Pasaulinę regos dieną vaistininkė dalijasi, kaip kiekvienas galime sumažinti regos susilpnėjimo riziką ir tinkamai pasirūpinti savo akių sveikata.

Tikrina akių regėjimą
Regos silpnėjimą pavyks suvaldyti ir reguliariai atliekant akių patikrinimą / Freepik nuotr.

Įvardija regos silpnėjimo priežastis

Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais regos silpnėjimą, BENU vaistininkė Inga Norkienė visų pirma įvardija genetines priežastis, kurios pasireiškia trumparegyste, toliaregyste, astigmatizmu ar kitomis būklėmis. Beveik neišvengiamu veiksniu tampa ir žmogaus amžius, kuomet regos silpnėjimas pasireiškia dėl įvairių lėtinių ligų. Visgi ne mažiau svarbiu vaistininkė įvardija darbo aplinką ar darbo pobūdį – veiksnius, kuriuos galime koreguoti.

„Jeigu žmogus dirba įtemptą darbą prie kompiuterio, jo regėjimas gali pakisti greičiau nei to žmogaus, kuris dirba lauke ne tokį įtemptą darbą. Darbo aplinkos aspektas ypač jautrus vaikams. Darbo-poilsio režimo nepaisymas, dienos šviesos trūkumas gali tapti pagrindiniais veiksniais, lemiančiais ankstesnį regos silpnėjimą“, – išskiria I. Norkienė.

Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtinti duomenys rodo, kad 2020 metais net 2,2 milijardams žmonių, manoma, pasireiškė tam tikro pobūdžio regos susilpnėjimas. Apie 1 milijardui atvejų galėjo būti užkirstas kelias ar šiuo metu vis dar yra galimybė juos išspręsti. Vaistininkė pabrėžia, jog esant dar neišsivysčiusiems ir lengvai koreguojamų veiksnių lemiamiems atvejams visų svarbiausia yra reguliarumas ir kantrybė siekiant užkirsti kelią regos silpnėjimui.

Teks peržvelgti ekranų naudojimo rutiną

I. Norkienė įžvelgia, jog neigiamas ekranų poveikis akims ypač atsiskleidė pandemijos laikotarpiu. Nemaža dalis šalies gyventojų kreipdavosi į vaistininkus ir kitus specialistus dėl diskomforto akyse, sausumo, ašarojimo. Šie pojūčiai – būtent nuolatinio žiūrėjimo į ekraną pasekmė.

„Žiūrėdami į ekraną mirksime gerokai rečiau negu reikėtų natūraliai. Įprastai akys nevalingai sumirksi 15–20 kartų per minutę. Jei įtemptai žiūrime į ekraną – mirksėjimo skaičius sumažėja iki 2–5 kartų per minutę. Rečiau mirksint, akies paviršius natūraliai nėra pakankamai drėkinamas, jis sausėja, džiūva, atsiranda nemalonūs pojūčiai“, – dalijasi specialistė.

Pašnekovė pastebi, kad akyse jaučiamus nemalonius pojūčius dar labiau gali paaštrinti įsistebeilijimas į ekranus iš pernelyg mažo atstumo. Pavyzdžiui, darbui su kompiuteriu vaistininkė pataria susikurti ergonominę darbo vietą, kuomet atstumas nuo akių iki ekrano būtų ne mažesnis nei 45 centimetrai.

Nemalonius pojūčius dar labiau išryškina ir naudojamo ekrano formatas. I. Norkienė įvardija – kuo mažesnis ekranas, tuo blogesnis mūsų regėjimui, mat žiūrint į mažesnį ekraną akys labiau įsitempia. Visgi yra ir gera žinia – nemalonius pojūčius akyse suvaldžius, jie praeina. Į juos nekreipiant dėmesio neišvengiamai gali būti susiduriama su regos silpnėjimo rizika.

Padės mankštos ir veiklų paįvairinimas

Siekiant suvaldyti nemalonius pojūčius akyse, kylančius dėl dažno žiūrėjimo į ekraną ir darbo pobūdžio, teks prisiminti vaistininkės įvardijamus kelis svarbiausius patarimus kasdienei rutinai.

„Akivaizdžių rezultatų galime pasiekti reguliariai darydami įvairius akių pratimus. Jeigu dirbant visą dieną tenka praleisti prie kompiuterio ekrano, labai svarbios yra reguliarios pertraukos. Išskirčiau 20-20-20 taisyklę – 20 minučių žiūrima į ekraną, 20 sekundžių žiūrima į tolį, geriausia, į objektą, esantį už 20 metrų“, – dalijasi I. Norkienė.

Dar vienas svarbus aspektas – akių mankšta bent keletą kartų per dieną. Ilgą laiką žiūrint į ekranus silpsta bei menksta akių raumenys, atsakingi už matymą į tolį, gali išsivystyti trumparegystė. Reguliariai atlikdami akių pratimus ir leisdami akims pailsėti nuo ekranų, pramankštinsite visus akių raumenis ir atitolinsite regos silpnėjimo riziką.

Specialistė pabrėžia ir balanso kasdienoje svarbą mūsų regėjimui. Jeigu visą dieną praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio ekraną, laisvalaikį reikėtų leisti žiūrint tolyn – važinėti dviračiu, sportuoti, užsiimti kitomis veiklomis. Jei dirbant visuomet žiūrima į tolį, laisvalaikiu – atvirkščiai, reikėtų užsiimti veiklomis žiūrint iš arti.

„Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai nuolat žiūri į tolį, akys visuomet įtemptos. Tad laisvalaikiu labiau patartinos veiklos, įdarbinančios akių raumenis, atsakingus už regėjimą iš arti, pavyzdžiui, knygos skaitymas, smulkių detalių konstravimas ir pan. Taip išlaikomas balansas“, – komentuoja vaistininkė.

Nepamiršti pabūti gryname ore

Didelę laiko dalį praleidžiant uždarose patalpose, ypač prasidedant šildymo sezonui, sausas patalpų oras gali paveikti mūsų akių sveikatą ir kelti diskomfortą. Tokiais atvejais I. Norkienė pataria pasirūpinti drėkinamaisiais akių lašais.

„Esant patalpose, kuriose vyrauja 40–60 proc. drėgmė, akys neturėtų jausti jokio diskomforto. Visgi jei sąlygos nėra idealios, pravartu netoliese turėti drėkinamųjų akių lašų ar gelio. Būtina jų naudojimo sąlyga – stebėti, kada preparatas buvo pradėtas naudoti, o pasibaigusio tinkamumo naudoti preparatus pakeisti naujais“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Vienas efektyviausių būdų pasirūpinti savo sveikata po visos dienos darbo uždarose patalpose, ypač prie ekranų – buvimas gryname ore. Toks aplinkos pakeitimas akims padėtų atsistatyti, gauti natūralios šviesos po visos dienos dirbtinėje šviesoje.

Papildyti rutiną vitaminais bei mineralais

Gerai akių sveikatai I. Norkienė pataria savo mitybą kasdien papildyti įvairiais vaisiais, žalialapėmis bei įvairiaspalvėmis daržovėmis, kad organizmas gautų reikiamų vitaminų ir antioksidantų. Svarbiausi regėjimui elementai: vitaminas A, C ir E, taip pat mineralai – selenas, varis, cinkas ir bene plačiausiai žinomas vitamino A provitaminas – betakarotinas bei jam giminingi antioksidantai liuteinas, zeaksantinas, taip pat omega-3 riebiosios rūgštys.

„Šie svarbiausi vitaminai ir mineralai tiesiogiai negerina regėjimo, tačiau jų trūkstant, mūsų akys tai praneša. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad minėtasis liuteinas ypač svarbus norint pristabdyti amžinę geltonosios dėmės degeneraciją. Jei į jo trūkumą nekreipiama dėmesio, yra tikimybė tam tikru amžiaus periodu netekti regėjimo“, – įspėja pašnekovė.

Kartu su maistu ar maisto papildais gaunami antioksidantai itin svarbūs siekiant kovoti su organizme esančiais laisvaisiais radikalais, kurie mūsų organizme provokuoja žalingus procesus. Organizmui negaunant tinkamos pagalbos antioksidantais, gali prasidėti įvairios degeneracinės ligos.

BENU vaistininkė I. Norkienė primena, kad akių sveikata derėtų rūpintis visapusiškai, o su bet kokiais kylančiais nemaloniais pojūčiais akyse – kovoti nedelsiant. Svarbiausia prisiminti, kad regos silpnėjimą pavyks suvaldyti ir reguliariai atliekant akių patikrinimą – 40–45 metų ir vyresni asmenys regą tikrintis turėtų kasmet, o esant įvairioms genetinėms ligoms kasmetinius patikrinimus reikėtų turėti jau nuo 35 metų.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kai mokykla tampa nerimo šaltiniu. Pataria psichologė
Reformų bangai siūbuojant švietimo sistemą vis dažniau išgirstame paauglius besiskundžiant pervargimu, nemiga, nenoru ei...
Euromelanomos akcija: išmokite atpažinti įtartinus odos darinius
Euromelanomos akcija Lietuvoje organizuojama jau ne pirmą kartą. Šiemet Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų...
Kalcio trūkumas per menopauzę – kelias į osteoporozę
Karščio bangos, sumažėjęs lytinis potraukis, kaip ant mielių augantis svoris – gerai žinomi menopauzės simptomai....
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų