Netikėti faktoriai, kenkiantys mūsų atminčiai
Gyvename technologijų ir informacijos amžiuje. Kasdien pro mūsų akis ir ausis pracirkuliuoja milžiniškas informacijos srautas. Informacija darbe, mokykloje ar universitete, mūsų artimųjų ir draugų perteikiama informacija, naujienos žiniasklaidoje ir t.t.
Dalį informacijos išgirstame ir užmirštame, tačiau dalį prisimename, nes mums tai svarbu arba turime prisiminti, tai reikalinga darbinėje veikloje ar mokantis. Tačiau kaip padaryti, kad esant tokiam informacijos srautui mūsų neapviltų atmintis? O ar kada susimąstėme, kas tą mūsų atmintį silpnina ir kodėl lyg iš niekur nieko tampame užmaršūs? Pateikiame jums kelis faktorius, kurie neabejotinai turi tam įtakos.
Migrena
Migrena – ilgai besitęsiantys galvos skausmai, kuriuos kartais dar lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsams, vaizdams. Dažnai migreninio priepuolio metu skauda tik vieną galvos pusę.
Ne pirmus metus tyrinėjama migrenos įtaka žmogaus centrinei nervų sistemai, kognityvinėms funkcijoms ir ilgą laiką pokyčių ar ilgalaikės žalos nervų sistemai dėl migrenos priepuolių nebuvo aptikta. Tik pastebėta, kad patiriantieji migrenos priepuolius su aura turi ženkliai didesnę insulto riziką dėl pakitusios kraujotakos smegenyse.
Tačiau ne per seniausiai suabejota, ar migrena tikrai nekenkia žmogaus smegenims. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog dvi dienas po priepuolio pacientams sunkiau apdoroti vaizdinę informaciją. Be to, esant stipriems priepuoliams, kai kurie pacientai patiria amneziją, kuri gali tęstis valandų valandas.
Kito tyrimo Taivane metu pastebėta, jog sergantieji migrena turi didesnį polinkį į demenciją. Dar vienas tyrimas Kopenhagoje parodė, jog dėl migreninių priepuolių gali atsirasti smegenų pažeidimas, baltosios medžiagos smegenyse pokyčiai. Pokyčiai ryškesni pacientams, kenčiantiems nuo migrenos priepuolių su aura. Ir nors dėl ilgalaikio poveikio atminčiai vis dar diskutuojama, neabejojama, kad stiprūs ir pasikartojantys migrenos priepuoliai turi įtakos centrinės nervų sistemos veiklai, ir labai tikėtina, kad gali prisidėti prie prastėjančios atminties.
Vaistai
Daugelis atminties prastėjimą sieja su bėgančiais metais, tokiomis neurodegeneracinėmis ligomis, kaip Alzheimerio ar Parkinsono. Tačiau tiesa yra ir ta, kad atminties prastėjimą gali lemti vaistai, kuriuos žmogus vartoja. Ypač receptiniai. Štai kelios vaistų grupės, kurių vienas iš šalutinių poveikių gali būti neigiamas poveikis mūsų atminčiai:
1. Vaistai nerimui slopinti, nemigai gydyti - benzodiazepinai.
Tai alprazolamas, klonazepamas, diazepamas, lorazepamas ir kt. Šie vaistai dažniausiai skiriami esant nerimui, miego sutrikimams, raumenų spazmams ir kitoms būklėms. Ne paslaptis, jog šių vaistų veikimo mechanizmas – per tam tikrus receptorius nervų sistemoje slopinti tam tikrus smegenų regionus. Deja, vyksta ne tik slopinimas, bet ir trukdoma informacijai iš trumpalaikės atminties būti perkeliamai į ilgalaikę. Šia ypatybe pasinaudojama ir medicininiais tikslais: benzodiazepinai vartojami kaip papildoma priemonė anestezijos metu. Kad atminčiai būtų pakenkta kuo mažiau, šių vaistų vartojimas turėtų būti kuo trumpesnis.
Panašiai veikia ir nebenzodiazepinų grupės raminamieji. Tarkime, zolpidemas, zalepnonas, kiti nervų sistemą veikiantys vaistai - tricikliai antidepresantai. Pavyzdžiui, amitriptilinas, klomipraminas, imipraminas ir kt. Skiriami esant depresijai, valgymo sutrikimams, lėtiniam skausmui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui ir kitoms būklėms, trečdaliui pacientų šie vaistai silpnina atmintį, neleidžia susikaupti, trukdo mokytis. Jei pastebima tokių poveikių, rekomenduojama nedelsti pasakyti savo gydytojui, mat šiais laikais egzistuoja daugybė naujosios kartos antidepresantų, turinčių mažiau šalutinių poveikių.
2. Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai – statinai.
Tai atorvastatinas, fluvastatinas, lovastatinas, simvastatinas, rosuvastatinas ir kt. šios grupės preparatai. Mažindami cholesterolio kiekį kraujyje, šie vaistai tampa nepamainomi sergant kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis ar jų profilaktikai. Tačiau cholesterolis mažinamas ne tik kraujyje, bet ir smegenyse. O cholesterolis, tiesą sakant, yra būtinas mokymuisi, samprotavimui, atminčiai. Sumažėjus cholesterolio kiekiui, ardomos ir jungtys tarp nervų ląstelių. Taigi jei cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje nežymus, sveikatos specialistai siūlo keisti mitybą, vartoti folio rūgšties, vitamino B6 ir B12 papildus, omega-3 riebiąsias rūgštis. Jei širdies ir kraujagyslių sistemos būklė rimtesnė, o nuo vartojamų statinų sušlubavo atmintis, pasitarkite su gydytojų dėl alternatyvų.
3. Kraujospūdį veikiantys vaistai. Tiksliau, vadinamieji beta blokatoriai.
Tai ir atenololis, karvedilolis, metoprololis, propranololis ir kt. Šie vaistai ne tik mažina širdies susitraukimų dažnį ar kraujospūdį, bet kartu gali blokuoti atminčiai būtinų chemikalų noradrenalino ir adrenalino išsiskyrimą. Kai kurie specialistai tokiu atveju paskiria kitos grupės kraujospūdį mažinančius preparatus, pavyzdžiui, kalcio kanalų blokatorius.
Kraujo grupė
Kad skirtumų tarp skirtingą kraujo grupę turinčių žmonių sveikatos egzistuoja, girdime ne pirmą kartą. Štai, tarkime, AB kraujo grupę turintys žmonės yra labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dėl didesnės koncentracijos krešėjimo proteino VIII jų kraujyje.
Tačiau trejus metus trukęs tyrimas parodė ir kitą AB kraujo grupę turinčiųjų savybę – atminties problemas. Tarp turinčiųjų AB kraujo grupę atminties problemų pasitaikė dvigubai daugiau nei tarp 0 kraujo grupės atstovų. AB kraujo grupę turintieji sunkiau prisimindavo kasdieninius dalykus, jiems sunkiau sekėsi sutelkti dėmesį, išmokti naują kalbą. Be to, ši kraujo grupė vyravo tarp sergančiųjųdemencija. Nors tvirtesniam įrodymui reikėtų atlikti daugiau eksperimentų, nenuostabu, kodėl ši kraujo grupė taip išsiskiria ir atminties klausimu. Atminties prastėjimas juk susijęs ir su prastesne kraujotaka į smegenis.
Bet kuri kraujotakos problema, būdinga AB kraujo grupę turintiems asmenims, gali peraugti į suprastėjusią kraujotaką į smegenis, prastesniu smegenų ląstelių aprūpinimu deguonimi, maisto medžiagomis. Dėl to gali nukentėti ir kognityvinės funkcijos, atmintis.
Vitaminas B12
Žinome, jog šio vitamino reikia raudoniesiems kraujo kūneliams, nervinėms ląstelėms, net DNR. Tačiau šio vitamino mes patys pasigaminti negalime, jį tik gauname su maistu. Įrodyta ir tai, jog esant nepakankamam kiekiui šio vitamino mityboje, silpnėja atmintis, gali išsivystyti demencija, sutrikti kitos nervų sistemos funkcijos. Tad kodėl į savo mitybą kartais neįtraukus daugiau mėsos, kiaušinių, vištienos, pieno produktų, kitų gyvulinės kilmės produktų arba neįsigijus šio ir kitų B grupės vitaminų papildų?
Tai – tik keli faktoriai, galintys silpninti mūsų atmintį. Tačiau neužmirškime, kad gerai atminčiai ir savijautai taip pat svarbus ir fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymas, geras miegas, meditacija ir net juokas.
Šaltiniai:
https://www.dailymail.co.uk/health/article-2404817/Migraines-cause-permanent-brain-damage-study-finds.html
https://migraine.com/
https://www.medicaldaily.com/5-common-prescription-drugs-may-cause-memory-loss-examples-and-alternatives-251443
https://www.neurology.org/content/early/2014/09/10/WNL.0000000000000844.short?rss=1
https://www.helpguide.org/articles/memory/how-to-improve-your-memory.htm
Susiję straipsniai
