Nervų blokada gali išvaduoti moteris nuo karščio pylimo
Žvaigždinio kaklo nervinio mazgo simpatinė blokada sumažina karščio bangų intensyvumą bei dažnį ir gali būti rekomenduojama moterims, kurios nevartoja pakaitinės hormonų terapijos menopauzės metu.
Karščio bangų intensyvumas ir dažnis sumažėjo
Žvaigždinio nervinio mazgo simpatinė blokada dažnai taikoma skausmui malšinti. Buvo pastebėta, kad gydomoms moterims menopauzės metu pagerėdavo savijauta, nes sumažėdavo ir karščio bangų intensyvumas bei dažnis. Tai paskatino atlikti studiją, kuri įtikinamais rezultatais patvirtino, kad karščio bangas galima kontroliuoti skausmą malšinančiomis injekcijomis. Viena iš sąlygų procedūrai – įgudęs ir profesionalus anesteziologas, nes šis metodas pasižymi gausiais pašaliniais efektais.
Buvo ištirta 40 moterų (30-70 metų), kurios skundėsi vidutinio ir didelio intensyvumo karščio pylimais. Vienai grupei moterų buvo taikomos nuskausminančios injekcijos, kontrolinei grupei –placebas, fiziologinis tirpalas. Abiejų grupių moterys šešis mėnesius charakterizavo karščio pylimo epizodų dažnį, intensyvumą.
Moterys, kurioms buvo taikomos blokados nuskausminančiais preparatais, jautėsi geriau, nes karščio bangų intensyvumas ir dažnis žymiai sumažėjo. Tuo tarpu placebo grupės moterys pakitimų nejautė.
Šiuo metu studijos duomenys paskelbti elektroniniame žurnalo „Menopause“ variante, o metodas pripažintas Nacionalinio JAV sveikatos instituto ir Čikagos šiaurės vakarų universiteto (US National Institutes of Health and Northwestern University in Chicago).
Mokslininkai tikisi, kad studija atvers duris naujoms karščio bangų menopauzėje gydymo alternatyvoms.
Jos būtinos moterims, kurios nenori arba negali vartoti hormonų menopauzės metu. Viena tokių grupių galėtų būti krūties vėžiu sergančios moterys, kurioms karščio pylimai labai varginantys, o hormonai kontraindikuotini.
Efektas pagrįstas
„Periferinės nervų sistemos autonominės dalies nervų mazgai yra autonominiai nerviniai centrai, tai reiškia, kad jie nėra susiję su centrine nervų sistema ir jų veikimas nepriklauso nuo mūsų valios. Jie dalyvauja vidaus funkcijų reguliacijoje ir vidinės organizmo terpės pusiausvyroje. Žmonių simpatinių mazgų tyrimai vykdyti jau praėjusio šimtmečio viduryje ir buvo tuomet naudojami neurohistologiniai metodai. Ankstesni tyrimai parodė, kad simpatinių neuronų morfologiniai požymiai – neuronų arba nervinių ląstelių kūnų forma, masės sandara – kinta amžiaus eigoje įvairių patologijų poveikyje. Simpatinio kamieno viršutinis kaklinis mazgas yra labai svarbus galvos smegenų kraujagyslių sistemai, nes jis yra inervacijos šaltinis. Paprastai sakant, jis sukelia kraujagyslių spazmą, veikia smegenų kraujotakos baseiną ir dalyvauja ne tik vietinės kraujotakos reguliavime, bet ir vidinio kaukolės slėgio pastovumo palaikyme. Viršutinis kaklinis mazgas sudarytas maždaug iš milijono nervinių ląstelių, neuronų, kurių skaidulos išplinta labai plačiai (į galvą, kaklą, krūtinę), pasiekia viršutinį širdies nervą, per seilių, prakaito liaukas ir nueina iki galvos odos. Taikant šį metodą, kai yra atliekama simpatinė lokali blokada, mažinami visi neurovegetaciniai negalavimai. Tikiu, kad moters būklė po tokio alternatyvaus, naujo gydymo metodo žymiai pagerėja“, - paaiškino Vilniaus Baltupių akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Maja Rokicka.
Alternatyvus gydymas
Gydytoja akušerė ginekologė M. Rokicka sako, jog alternatyvūs gydymo metodai būna efektyvūs 30-40 proc. menopauzės periodo moterų, kurios jaučia nemalonius, vadinamuosius neurovegetacinius simptomus, vienas iš kurių yra karščio pylimas. Pagrindinis gydymo metodas menopauzės periodu – tai hormoninis gydymas (estrogenai arba kombinuoti preparatai iš estrogenų ir progestagenų), tačiau neretai jis negali būti taikomas dėl gretutinių ligų, be to, jei turi pašalinių efektų. Pasak M. Rokickos, įvertinus tai, akivaizdu, jog alternatyvūs gydymo metodai suteikia neįkainojamą pagalbą.
„Šiuo metu mūsų šalyje taikomi keli etapai. Pirmiausiai, mes rekomenduojame laikytis specifinės dietos, mažinti riebalų, alkoholio, kofeino kiekį (ypač aktualu rūkančioms moterims), didinti pieno produktų kiekį per parą, valgyti daugiau žuvies. Taip pat rekomenduojame didinti fizinį aktyvumą, rinktis plaukimą, bėgiojimą, jogą. Siūlome ir sanatorinį gydymą“, - vardija medikė.
Pasak M. Rokickos, plačiai taikomas alternatyvus metodas yra nehormoninis medikamentinis gydymas.
„Yra daug homeopatinių preparatų, kurie puikiai koreguoja menopauzės periodo nemalonius simptomus. Tada dar skiriame vitaminus, kuriuose yra fitoestrogenų – tai natūralios kilmės estrogenai, kurie mažina karščio pylimą, širdies plakimą, prakaitavimą. Neretai skiriame ir kitus preparatus – sedatyvinius, žolines mikstūras, pasižyminčius raminančiu poveikiu“, - sako gydytoja akušerė ginekologė.
Šaltinis
Susiję straipsniai
