„Nekaltas“ žolinis preparatas vos nekainavo gyvybės

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas žolinis preparatas, kurį 59-erių Regina vartojo norėdama sustiprinti kepenų veiklą, vos nekainavo jai gyvybės. Iki tol rimtų sveikatos problemų neturėjusiai moteriai netikėtai pasireiškė gelta, o per kelias savaites jos būklė taip pablogėjo, kad vienintele galimybe išgyventi tapo skubi kepenų transplantacija. Kauno klinikose sėkmingai atlikta operacija moteriai suteikė antrą galimybę gyventi. 

„Kai kepenų veikla staiga sutrinka, paciento būklė gali blogėti itin sparčiai, todėl kiekvienas sprendimas ir laiku suteikta pagalba tampa gyvybiškai svarbūs. Šios pacientės atveju transplantacija buvo vienintelė galimybė išgelbėti jos gyvybę. Tokiose situacijose ypač svarbi ne tik chirurgų patirtis, bet ir sklandus visos transplantacijos komandos darbas bei laiku atsiradęs donorinis organas“, – pabrėžia prof. Albertas Daukša, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas, vienas iš transplantacijoje dalyvavusių chirurgų.

„Buvau visiškai sveika moteris. Pagalvojau – kas čia tokio, žolės juk atrodo nepavojingos. Vartojau po vieną kapsulę per dieną. Ir vieną dieną pageltau. Iš karto pasidariau tyrimus, o jų rezultatai buvo labai blogi“, – prisimena Regina. Moteris preparatą įsigijo socialiniuose tinkluose, tikėdamasi pagerinti kepenų veiklą.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė pasakoja, kad pacientė į ligoninę atvyko dėl pirmą kartą gyvenime atsiradusios geltos. Nors kitų negalavimų moteris nejautė, tyrimai parodė sunkų kepenų pažeidimą.

„Nustatėme ūminį kepenų pažeidimą ir sutrikusią jų veiklą, todėl pacientę nedelsdami paguldėme į ligoninę. Atlikome išsamius tyrimus, siekdami išsiaiškinti ligos priežastį. Įvertinę jų rezultatus, ištyrę kepenų audinį ir atmetę kitas galimas ligas, nustatėme, kad labiausiai tikėtina kepenų pažeidimo priežastis – pacientės vartotas žolinis preparatas“, – aiškina doc. I. Valantienė.

Įtarus, kad kepenis galėjo pažeisti preparate esančios medžiagos, jo vartojimas buvo nutrauktas ir pradėtas gydymas. Vis dėlto pacientės būklė toliau blogėjo – kepenys nebegalėjo tinkamai atlikti savo funkcijų, sutriko kraujo krešėjimas, o vėliau dėl kepenų nepakankamumo pradėjo trikti ir smegenų veikla.

Transplantacijos komandoje dirbęs abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Žilvinas Dambrauskas pasakoja, kad atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą kepenyse buvo matyti daugybė nebegyvybingo audinio plotų.

„Buvo aišku, kad kepenys savaime greičiausiai nebeatsigaus. Net ir stabilizavus pacientės būklę, kepenų funkcija būtų išlikusi kritiškai sutrikusi, todėl transplantacija buvo vienintelė galimybė išgelbėti moters gyvybę. Dėl kritinės pacientės būklės jos atvejį aptarė skirtingų sričių specialistų komanda ir skubos tvarka įtraukė ją į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą“, – pasakoja prof. Ž. Dambrauskas.

Regina prisimena, kad ligoninėje jos savijauta nuolat keitėsi.

„Buvo pagerėjimas, paskui vėl pablogėjimas. Vėl pradedi kapstytis – ir vėl kritimas. Mane į sąrašą įtraukė skubos tvarka, nes būklė buvo labai sunki. Jeigu nebūtų persodintos kepenys, šiandien manęs nebūtų“, – sako moteris.

Tinkamas donorinis organas atsirado per kelias savaites ir Kauno klinikose Reginai buvo sėkmingai atlikta kepenų transplantacija. Šiandien save „sėkmės vaiku“ vadinanti pacientė pripažįsta, kad ši patirtis privertė visiškai kitaip pažvelgti į maisto papildų ir žolinių preparatų vartojimą.

„Aš pati pripažįstu, kad pasielgiau neatsakingai. Ant pakuotės parašyta sudėtis, bet juk nepagalvoji: kokie tų medžiagų kiekiai, kas jas sudėjo, kaip pagamino? Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad viskas gali baigtis kepenų transplantacija“, – atvirauja Regina.

Pacientės vartoto preparato sudėtyje buvo ciberžolės. Pasak doc. I. Valantienės, svarbu atskirti ciberžolę, naudojamą kaip prieskonį maiste, nuo maisto papildų, kuriuose gali būti didelė jos veikliosios medžiagos – kurkumino – koncentracija. Mokslinėje literatūroje aprašyti atvejai, kai tokie papildai sukėlė kepenų pažeidimą.

Nors sunkūs žolinių preparatų ar maisto papildų sukelti kepenų pažeidimai reti, Kauno klinikų specialistai pastaruoju metu pastebi daugiau tokių atvejų. Šių metų liepą dviem pacientėms dėl žolinių preparatų sukelto ūminio kepenų nepakankamumo prireikė skubios kepenų transplantacijos. Abi operacijos buvo sėkmingos.

„Tai išskirtiniai atvejai ir Lietuvos transplantacijų praktikoje. Tokiose situacijose ypač svarbus glaudus skirtingų sričių specialistų – gastroenterologų, transplantacijos chirurgų, anesteziologų-reanimatologų ir kitų gydytojų – bendradarbiavimas. Tačiau net ir turėdami visas šiuolaikinės medicinos galimybes negalėtume išgelbėti šių pacienčių be organų donorystės. Už kiekvienos transplantacijos yra donoras ir jo artimųjų sprendimas, suteikiantis kitam žmogui galimybę gyventi“, – pabrėžia doc. I. Valantienė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar paplitęs įsitikinimas, jog kepenis reikia „valyti“ ar „stiprinti“. Tačiau sveikos kepenys pačios atlieka organizmui svarbias funkcijas, todėl papildomų jų „valymo“ procedūrų nereikia.

„Mūsų tikslas nėra gąsdinti žmones ar teigti, kad žolinių preparatų apskritai negalima vartoti. Tačiau natūralus produktas nebūtinai yra saugus. Žoliniuose preparatuose esančios veikliosios medžiagos gali sukelti nepageidaujamą poveikį, kartais – ir labai sunkų. Todėl svarbu atsakingai rinktis maisto papildus, vengti neaiškios kilmės produktų ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju“, – pataria doc. I. Valantienė.

Po transplantacijos Reginos laukia ilgas sveikimo laikotarpis, nuolatinė gydytojų priežiūra ir gydymas. „Dabar dar laukia ilgas kelias. Reikės tikrintis, vartoti vaistus ir iš naujo pradėti gyvenimą. Bet man pasisekė – sulaukiau kepenų“, – sako Regina.

Kauno klinikose kepenų transplantacijos atliekamos jau 25 metus. Per šį laikotarpį atlikta daugiau nei 178 kepenų transplantacijų. 2025 metais Kauno klinikose donorinių kepenų sulaukė 12 pacientų, o per 2026 metus jau atlikta 17 kepenų transplantacijų.