Neinvestuojantys į burnos higieną lietuviai senatvėje lieka be dantų

Dar prieš dvidešimt metų skiriamasis sovietinio ir Vakarų žmogaus bruožas buvo šypsena, tiksliau, tai, ką ji atskleidžia - dantys. Tačiau nors auksines plombas nepriklausomoje Lietuvoje ir pakeitė kokybiškos baltos, vis dėlto senatvėje nemažai lietuvių lieka be dantų ir turi tenkintis protezais. Mat norint turėti sveikus dantis nepakanka geros plombos – visų pirma reikia užbėgti ėduoniui už akių, o tam pagelbėti gali burnos higienistas. Deja, nė vieno vizito pas juos prisipažįsta neturėję net ir savivaldybių gydytojai, tad ką jau bekalbėti apie paprastus kaimo žmones.

Reklama

Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos kolegijos Sveikatos mokslų fakultete savo šalies patirtimi dalijosi viena Švedijos burnos higienistė. Fakulteto dekanė Vida Staniulienė pasakojo, kad Švedijoje jau dvidešimt metų įgyvendinama sveikatos apsaugos programa, skatinanti kiekvieno šalies gyventojo reguliarius apsilankymas pas burnos higienistą bent kartą per metus. Todėl švedai ir džiaugiasi gerokai sveikesniais dantimis nei lietuviai.

Lietuvoje burnos higienisto paslauga apskritai dar palyginti nauja, atsiradusi tik prieš gerą dešimtmetį. Ir,  leido suprasti kone visi portalo pašnekovai, šiandieninė mūsų šalies sveikatos politika neužtikrina šios profesijos atstovų įdarbinimo.

Todėl gal ir nenuostabu, kad Skuodo rajone ši paslauga pradėta teikti ne prieš 10 metų, ir net ne prieš kelerius, o tik šį rugsėjį, čia įsikūrus pirmajam privačiam odontologo kabinetui. Jei tai būtų jau antra privati dantų gydymo įstaiga, veikiausiai burnos higienisto net ir nebūtų įdarbinusi, mat tik kartą viena vienintelė skuodiškė iš 22 tūkstančių rajono gyventojų yra pasigedusi tokios paslaugos. Moteris buvo užėjusi į rajono savivaldybę pasiteirauti, kur galima išsibalinti dantis. Bent jau taip portalui teigė savivaldybės gydytojas Virginijus Kiguolis.

O štai septynių odontologų akivaizdžiai per mažai tokiam rajonui. Prireikus talono pas dantų gydytoją eilės nusidriekia prie jų kabinetų nuo 5 val. ryto. Pasak vietos laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorės Dalios Zabitienės, jai pačiai dar visai neseniai teko tokią eilę užsiimti nuo pusės septynių ryto. Tačiau nors odontologų eilių problema nuolat gvildenama Skuodo žurnalistų, į juos nė karto niekas nesikreipė dėl burnos higienistų.

Tad gal jie visai ir nereikalingi? „Būtų gerai, jei tokios paslaugos būtų teikiamos“, - visai palankiai tokią paslaugą vertino V. Kiguolis. Bet pats gydytojas prisipažįsta – pats jos ir neieškojęs.

Tačiau specialistai aiškiai leidžia suprasti – nepakanka palankiai vertinti burnos higienistų, jiems dirbti būtina sudaryti ir sąlygas, reikia šviesti visuomenę dėl burnos higienos svarbos. Deja, ir Mažeikių savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė pasirodė neturinti aiškaus supratimo, kokias paslaugas teikia minimos profesijos atstovai. Į tiesų klausimą moteris atsakė aptakiai: „Mūsų visų žinios apie stomatologiją labai menkos, pažįstame tik odontologus. Neturime dar tokios kultūros, kad reguliariai lankytumėmės pas burnos higienistus“.

Gydytoja neslėpė – pačiai taip pat nėra tekę pasinaudoti tokia paslauga.

Paslaugą užtikrintų PASC

Straipsnio autorė, rengdama publikacija, teiravosi ir pažįstamų aplinkinių, ar jie bent kartą naudojosi burnos higienisto paslaugomis. Neteko sulaukti nė vieno teigiamo atsakymo, ne vienas atvirai pasakė, kad kol kas dar nėra pribrendęs reikalas dantų akmenims valyti. Mat daugelio įsitikinimu, tik tuo ir apsiribojanti ši paslauga, bet, kaip vėliau portalui aiškins dantų specialistai, būtent burnos higienistas gali ir užkirsti kelią akmenims susidaryti.

Tačiau jei „gyvai“ kalbintieji skeptiškai vertina tokią paslaugą arba net nežino, kam ji reikalinga, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tinklapyje paskelbta apklausa skelbia priešingą nuomonę. Čia teiraujamasi, ar, siekiant užtikrinti odontologinių paslaugų kokybę, personalo ir paciento saugą, gydytojas odontologas turėtų dirbti komandoje su gydytojo odontologo padėjėju ir/ar burnos higienistu. Iš 1862 svetainės lankytojų net 81 proc. į šį klausimą atsakė teigiamai, tik 16 proc. – neigiamai, ir 3 proc. neturėjo nuomonės.

Be abejo, dažniausiai Odontologų rūmų informacija domisi šios profesijos atstovai. Taigi, remdamiesi savo medicinine praktika, jie ir palaiko odontologo bei burnos higienisto bendradarbiavimo idėją. Deja, kol kas tai iš tiesų tik idėja. Mat minėtieji rūmai jau ne vienerius metus mėgina išjudinti valdžios vyrus, kad šie pripažintų burnos higienisto svarbą. Mat esant dabartinei situacijai gydymo įstaigos net baiminasi įdarbinti burnos higienistus, kad šie neturėsią ką veikti, o Valstybinė ligonių kasa nefinansuojanti šios paslaugos.

„Visų pirma mūsų žmonės turi įvertinti ir suprasti profilaktikos svarbą, -  kalbėjo Odontologų rūmų pirmininkė Anastazija Tutkuvienė. – Rajonų gyventojai nelabai suvokia, kodėl dar reikia mokėti pinigus už burnos išvalymą. Kai jau reikalingi protezai – tai jau suprantama. Egzistuoja ir kita pusė – žmonių mokumas yra sumenkęs, nors už tokią paslaugą sumokėti per metus 200 Lt tikrai nėra brangu. Juk į tą pačią kainą įeina ir medžiagos, o jos naudojamos lygiai tokios pačios, kaip ir kitose Europos šalyse, nors ten už tokią paslaugą imama 5-6 kartus daugiau“.

Rūmų pirmininkė įsitikinusi, kad būtina šviesti visuomenę, o prasidėti tai turėtų dar nuo darželio: „Bent didžiosiose gydymo įstaigose turėtų būti įdarbinti higienistai, taip pat – darželiuose, mokyklose, kur dar vaikus pradėtų mokyti, kaip taisyklingai valytis dantis. Tokią paslaugą privalėtų užtikrinti pirminiai asmens sveikatos priežiūros centrai (PASPC)“.

Kapitalas ir investicija

Šiandien Lietuva turi 457 burnos higienistus. Jie rengiami Klaipėdos kolegijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune bei Utenoje ir Šiauliuose.

Minėtoji uostamiesčio kolegija pernai išleido pirmąją septyniolikos higienistų laidą, šiemet studijas baigs 30. „Tai nauja specialybė ir labai reikalinga, - portalui tvirtino kolegijos dekanė V. Staniulienė. – Higienistai moko dantų priežiūros, ligų profilaktikos. Netaisyklingai valant dantis atsiranda ėduonis, o dantų gydymas kainuoja gerokai brangiau. Dantų profilaktika, t. y. – burnos higienisto paslaugos – ir ekonomiškai labai reikšminga, bet Lietuvoje žmonės to dar nesupranta. Tik paskaičiuokime – danties implantas kainuoja 3-4 tūkstančius litų. Ir tai - tik vienas dantis, o jų mes turime labai daug! Tad burnos higiena – visas kapitalas, tikra investicija“.

Dekanė pabrėžė, kad sugedus dantims sutrinka ir kitos organizmo funkcijos – blogėjant sukandimui, pradeda strigti ir virškinimas.

Įgūdžiai – nuo vaikystės

Apie burnos higienisto paslaugos svarbą portalui papasakojo privačia praktika užsiimanti odontologė Eglė Griciūtė, teikianti ir minimas paslaugas. Jos teigimu, darbas su dantimis visų pirma ir turėtų prasidėti nuo burnos higienos, kuri gali padėti ir išvengti dantų akmenų – bakterijų sankaupų, naikinančių dantis.

Akmenų atsiradimą, pasak E. Griciūtės, sąlygoja ne vienas faktorius, bet pirmasis iš jų – netaisyklingas dantų valymas. Būtent higienistas arba tokią paslaugą teikiantis tas pats odontologas ir suteikiantis visą reikalingą informaciją pacientui. „Vakarų Lietuvos medicinai“ moteris užsiminė tik tiek, kad dantims prižiūrėti anaiptol nepakanka šepetėlio ir dantų pastos – reikalingi ir darpdančių siūlai, ir tarpdančių šepetėliai. „O kaip valytis dantis, reikėtų žinoti nuo vaikystės“, - aiškino odontologė.

Tiesa, egzistuoja ir kitokios priežastys, skatinančios susidaryti akmenis – pavyzdžiui, labai klampios seilės. Tačiau reguliariai – kartą per metus – lankantis pas burnos higienistą vėliau senatvėje ir neišbyrėtų dantys, tad neprireiktų ir protezų. Mat yra tiesioginis ryšys tarp burnos higienos ir sveikų dantų išsaugojimo. Deja, kaip apmaudžiai pastebėjo E. Griciūtė, lietuviai dažniausiai kreipiasi į specialistą, tik pajutę skausmą. Ir, be abejo, tradiciškai tai būna odontologas, nes pas burnos higienistą pavėluota.

Ligita Sinušienė