Burnos ertmės ligos glaudžiai susijusios su bendra sveikata

Reguliariai nesilankant pas burnos higienistą ankstyvos burnos ligos dažnai lieka nepastebėtos ir ilgainiui pablogina burnos sveikatą. Nors dauguma žmonių mano, kad pakanka kasdienės dantų priežiūros namuose, specialistai pabrėžia, kad net ir kruopščiai prižiūrint dantis galima daryti klaidų, kurios ilgainiui turi rimtų pasekmių, – rašoma „Antėjos“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Kaip teigia burnos higienistė Vilija Lauciūtė, kad ir kaip kruopščiai valytume dantis, tobulai to padaryti nepavyks. Be to, pernelyg uoliai besivalantys dažnai per stipriai spaudžia dantų šepetėlį arba atlieka netaisyklingus judesius, todėl neretai pažeidžiamas dantų emalis ar burnos gleivinės audiniai.

Dantys ir dantenos tampa jautresni nei įprastai, nes audiniai nuolat traumuojami, gali atsirasti emalio defektų. Tokiais atvejais būtina odontologo pagalba, nes savarankiškai išspręsti problemą yra sudėtinga.

„Be abejo, pirmasis burnos priežiūros paciento daromas klaidas pastebi ir padeda jas koreguoti specialistas. Taip pat labai svarbi nuolatinė stebėsena, nes laikui bėgant pacientų burnos higienos įgūdžiai gali suprastėti. Su amžiumi atsiranda tam tikrų sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškia ir burnos ertmėje, tačiau pacientas jų gali nepastebėti, nes nejaučia skausmo. Vis dėlto burnoje gali vykti lėtiniai sveikatos sutrikimų procesai“, – pabrėžia V.Lauciūtė.

Svarbu viso organizmo sveikatai

Įvairūs pasaulyje atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad burnos ertmės ligos yra glaudžiai susijusios su bendros organizmo sveikatos sutrikimais. Nustatyta, jog lėtiniai burnos uždegimai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto komplikacijų bei nėštumo sutrikimų riziką. Todėl reguliari burnos sveikatos priežiūra yra svarbi ne tik odontologiniu, bet ir bendros sveikatos prevencijos požiūriu.

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, burnos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės dalis. Ji apibrėžiama kaip būklė, kai nėra burnos skausmo ar ligų, ribojančių kramtymą, kalbėjimą, šypseną ir psichosocialinę gerovę.

Dažniausiai daromos klaidos

Anot burnos higienos specialistės, neretai pasirenkamos netinkamos burnos priežiūros priemones, pavyzdžiui, per kieti ar per dideles galvutes turintys dantų šepetėliai, per dažnai naudojamos balinamosios pastos ar alkoholio turintys skalavimo skysčiai, vengiama reguliariai valyti tarpdančius.

„Dažnai žmonės nežino, kaip taisyklingai ir kada naudoti burnos priežiūros priemones. Dantys valomi paskubomis, neišvalant svarbių burnos ertmės sričių, nors laikas ir technika yra itin svarbūs kasdienėje burnos higienoje“, – pabrėžia V. Lauciūtė.

Didelę įtaką burnos sveikatai daro ir mityba – nesaikingas energetinių gėrimų, greito maisto vartojimas bei žalingi įpročiai, ypač rūkymas. Ilgainiui tai lemia dantų ėduonį, jautrumą, mechaninius pažeidimus, kraujuojančias dantenas,gingivitą, kuris negydomas gali progresuoti įperiodontitą. Tokiais atvejais net ir iš pažiūros sveiki dantys gali iškristi savaime, sutrinka kramtymo funkcija.

„Pacientas nebegali kramtyti kieto maisto, šypsotis, blogėja jo psichologinė ir fizinė savijauta. Tai tampa sudėtingu iššūkiu tiek pacientui, tiek odontologui – pacientui tenka įvertinti finansines galimybes, o specialistui spręsti, kaip realiai atkurti burnos funkciją pagal esamą situaciją“, – sako burnos higienistė.

Higiena būtina bent kartą per metus

Pašnekovė sako, kad profesionalios burnos higienos procedūrų dažnumas priklauso nuo individualių veiksnių: gebėjimo pasirūpinti savimi, turimų žinių, bendros sveikatos būklės, mitybos įpročių bei žalingų įpročių. Dažniausiai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėnesių. Tačiau asmenims, kurių burnos priežiūra prasta, kurie daug rūko ar turiperiodontoaudinių pažeidimų, procedūra reikalinga dažniau – tokiems pacientams ji dažniausiai skiriama kas 4 mėnesius.

„Vaikams daugeliu atvejų profesionali burnos higiena pakankama kartą per metus, nes jie dažniausiai neturi rimtų burnos gleivinės sutrikimų, o normalus seilėtekis užtikrina geresnį savaiminį apsivalymą nei vyresnio amžiaus žmonėms. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai vaikai patys nesugeba tinkamai išsivalyti dantų, o tėvams nepakankamai skiriant dėmesio burnos priežiūrai, atsiranda dantenų uždegimai ir daugybiniai ėduonies pažeidimai“, – teigia V. Lauciūtė.

Gydymo įstaigose prisirašiusiems vaikams iki 18 metų profesionali burnos higiena kartą per metus yra nemokama, todėl rekomenduojama pasinaudoti šia galimybe.