Nebijokime valgyti(2)

„Mano šeimoje visi žino, su kuo gyvena, ir nori nenori laikosi tam tikrų maitinimosi taisyklių“, – sako medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Lieknėti pavojinga

Esate ne kartą minėjusi, kad jau rinkdamasi gydytojos dietologės specialybę norėjote ir vylėtės pakeisti anų laikų dietologiją. Dirbate 20 metų. Ar per tą laiką labai pakito racionaliosios mitybos teorija ir praktika?

Norėjau pakeisti ne dietologiją, o požiūrį į gydytoją dietologą. Ir iš tiesų per tuos metus požiūris pakito. Jau kurį laiką mano specialybės gydytojai rengiami Medicinos fakultete. Jie, kaip ir visi kiti gydytojai, privalo baigti rezidentūros studijas.

Beje, gerokai pakito ir dietologijos tikslas. Ilgą laiką, nuo pat dietologijos atsiradimo, jos tikslas buvo mitybos nepakankamumo prevencija, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dietologai pradėjo dirbti priešingą darbą. Dabar pagrindinė mūsų veikla – nutukimo prevencija.

Prieš keletą metų apgynėte disertaciją. Į ką gilinatės  šiuo metu, su kokiais projektais daugiausia dirbate?

Didžiąją savo darbo dalį skiriu sergančių žmonių mitybai. Žmonių, kurie negali gauti maisto įprastu būdu ir yra priversti maistines medžiagas pasisavinti per zondą arba per veną.

Mano tikslas – padėti jiems ir sudaryti visas sąlygas, kad tos medžiagos būtų kuo geriau pasisavinamos. Nemažai dirbu, kad visuomenė suprastų ir priimtų gydytoją dietologą ne tik kaip mediką, galintį pagelbėti nutukusiems žmonėms, bet ir kaip specialistą, padedantį pagerinti gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę sveikstantiesiems po operacijų bei kitų rimtų ligų. Beje, toks šiandien ir turėtų būti gydytojo dietologo vaidmuo.

Atrodo, būti nutukusiam ir gyventi šių dienų visuomenėje, kurioje kuo toliau, tuo labiau įsigali liekno kūno kultas, nepatogu ir nelengva. Sakote, kad nutukusių žmonių vis tiek daugėja.

Nutukimo priežastys nėra paprastos. Žmonės tunka ne todėl, kad gauna per daug kalorijų ir per mažai jų sudegina. Jei viskas būtų tik taip, dauguma žmonių būtų liekni. Ne kartą esu minėjusi, kad nutunkama dėl įvairių priežasčių: maisto pramonės pokyčių, pasikeitusio maisto, kuris kuo toliau, tuo labiau dirbtinai skaninamas ir tampa vis kaloringesnis. Maistas pakito, o judėjimo galimybių sumažėjo. Šiuolaikinės technologijos sudaro visas sąlygas gauti maisto beveik nepajudinant piršto. Jei tik nori, jo pristatoma į namus.

Visuomenėje augantis spaudimas bet kokia kaina būti liekniems turi neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jeigu jauna mergina nuolat kankina save dietomis ir nenustoja to daryti net laukdamasi kūdikio, yra didelė tikimybė, kad jos vaikelis turės paveldėtą polinkį pilnėti.

Yra ir vaistų

Vieni žmonės susinervinę pradeda kimšte kimšti, kiti ir kąsnio negali praryti. Ar mityba susijusi su psichine būsena?

Mūsų mityba išduoda ir mūsų emocijas, ir gyvenimo būdą, kuris susiformuoja dar vaikystėje. Be to, linkusio pilnėti ir liekno žmogaus mąstymo skiriasi.

Lieknas dažniausiai valgo, kad gautų maisto medžiagų, kurių reikia energijai, o apkūnus pirmiausia valgo dėl to, kad jam tai suteikia malonumo.

Nutukimas gydomas ir vaistais. Prieš keletą metų gydytojai skirdavo savo pacientams „Reductil“. Paskui šio preparato įvežimas ir vartojimas staiga buvo uždraustas. Ar šiuo metu Lietuvoje yra kokių nors vaistų, kuriais galima reguliuoti svorį?

Nutukimas gydomas formuojant tinkamą žmogaus gyvenseną. Ši sąvoka apima ir mitybą, ir fizinį aktyvumą. Jei to nepakanka, gali būti skiriama vaistų arba taikomas chirurginis gydymas. Tiesa, tų vaistų nėra daug, jų atsiranda, po kurio laiko jie pakeičiami kitais.

Taip nutiko ir su sibutraminu („Reductil“). Kita vertus, šių vaistų įvežimas ir vartojimas buvo sustabdytas ne visur, pavyzdžiui, Australijoje sibutraminas iki šiol yra vartojamas ir juo gydomos kai kurios nutukimo formos.

Mitai ir tiesa

Koks svarbiausias jūsų patarimas šių dienų žmogui, norinčiam būti sveikam ir gerai atrodyti?

Jeigu žmogus jau yra nutukęs, norėčiau priminti, kad tai yra liga. Svarbu, kad žmogus tai pripažintų, o tada gydytojas gali skirti jam atitinkamą gydymą. Gydytis pačiam nuo nutukimo, kaip ir nuo visų kitų ligų, nepatartina. Atsikratyti vieno kito nereikalingo kilogramo – kitas dalykas. Turbūt daug kas pastebėjo, kad pastaruoju metu labai keičiasi požiūris į dietas.

Net viešojoje erdvėje jos nebėra brukamos, nebesiūloma išbandyti naujų. Atvirkščiai, teigiama, kad dietos nepadeda. Tai tiesa. Universalios dietos, kurios galbūt padėjo kaimynei, Alai Pugačiovai ar dar kam nors, negali padėti kiekvienam. Visi esame skirtingi.

Skiriasi mūsų kūno sudėjimas, genai, amžius... Vadinasi, ir mityba negali būti vienoda. Tačiau visi privalome gauti tam tikrą kiekį tam tikrų maisto medžiagų. Gauti jį nuolat, kad palaikytume individualų savo svorį. Didžiausia blogybė yra tai, kad dieną nerandame laiko pavalgyti. Ne paslaptis, kad daugelis žmonių, turinčių antsvorio, valgyti pradeda gerokai po šešių ir nustoja tai daryti vėlai vakare.

Jei tik žmogus nori būti sveikas, būtina laikytis mitybos režimo. Svarbi ir valgymo kultūra. Sėdėdamas prie stalo žmogus turi matyti savo lėkštę ir kas joje įdėta, o ne televizorių ar knygą po nosimi. Valgyti būtina ne rečiau kaip tris kartus per dieną. Keturis ar net penkis kartus būtų idealu.

Ar būtina kas kartą tuo pačiu laiku sėsti prie stalo?

Ne. Svarbu kiekvieną dieną valgyti reguliariai, kas 3, 4 ar 5 valandas. Planuojant kiekvieną dieną, į dienotvarkę reikėtų įtraukti ir valgymą. Kažkas kažkada išgalvojo, kad nereikia valgyti po 18 val. Tai mitas.

Užtenka pabūti nevalgius bent dvi tris valandas prieš miegą, kad atsikėlus iš ryto norėtųsi pusryčių. Vadinasi, nėra nieko tokio, dėl ko žmogui reikėtų kankintis. Apskritai reikia sau leisti viską. Nėra produkto, kurį turėtume kelti ant ešafoto.

Tukina ne atskiri produktai, o maisto gausa. Kita vertus, mums reikia kuo įvairesnio maisto. Yra tekę sutikti žmonių, kurie bijo valgyti. Kiekvieną kąsnį į burną deda pykdami ant savęs ir priekaištaudami sau. Šito neturėtų būti. Atvirkščiai – valgymas turi teikti malonumo.

Kokių maitinimosi tradicijų laikosi jūsų šeima?

Mano šeimoje visi žino, su kuo gyvena, ir nori nenori laikosi tam tikrų taisyklių. Valgymo režimas pas mus yra privalomas. Visi valgo pusryčius, kas gali, būtina parvažiuoja į namus papietauti. Pietūs namuose visuomet būna paruošti. O vakarieniauti susėdame kartu.

Užkandžiams ką nors įsidedame iš namų ir nešamės į darbą. Vaikai kartais nusiperka priešpiečius ir mokykloje. Beje, po ekologinius turgelius tikrai nelakstome, tačiau visada stengiamės valgyti tik šviežią maistą ir vartoti tik natūralius produktus.

www.valstietis.lt