Naujas vaistas padės ištrinti atmintį (1)
Patirtos traumos palieka galvos smegenų ląstelėse neišdildomus pėdsakus. Mokslininkai įrodė, kad pasikartojantis stresas keičia genetinį kodą, ypač šie pakitimai aktyviai formuojasi vaikų amžiuje. Dėl šios priežasties kai kurių psichinių ligų ar būklių gydymas vien psichoterapija ar elgesio terapija būna neefektyvus.
Pašalino streso poveikį
Mokslininkams pavyko sukurti vaistą, kuriuo galima panaikinti šiuos genetinius pakitimus ir šitaip pakeisti atmintį. Pelytėms buvo siunčiami elektros smūgiai ir tuo pat metu pasigirsdavo vienodas garso signalas. Po mėnesio tokio baimės kondicionavimo pelytės jau ir be elektros impulso vien tik pasigirdus garsui sustingdavo. Jokia elgesio ir aplinkos terapija šio efekto pašalinti nebepavyko – pelytės, būdamos saugioje aplinkoje, pasigirdus tam pačiam garsui reaguodavo baime.
Mokslininkai prieš šią aplinkos terapiją skyrė pelytėms vaistų, vadinamų histonų deacetilazės inhibitoriais. Po to taikant aplinkos ir elgesio modifikaciją pelytėms baimės vien tik garso signalu sukelti nebepavykdavo.
Mokslininkai teigia, kad epigenetinė modifikacija leido pailginti laiką iki genetinio kodo pakitimų po streso ir elgesio terapija pavyko pašalinti streso poveikį, kuris neišliko genetiniame kode. Jų nuomone, panašų gydymą ateityje galima bus taikyti ir žmonėms.
Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro genetikas, medicinos biologas Vaidas Dirsė praktiniu pritaikymu žmonėms abejoja: „Net jeigu ir tyrimo rezultatai atrodo stulbinantys, tačiau tai integruoti į medicininę praktiką būtų labai sunku. Tam reikėtų įveikti daugybę bioetinių barjerų, atlikti begalę papildomų tyrimų. Be to, kas galėtu garantuoti, kad bus ištrinta tik tam tikra tikslinga sritis ir nebus paveiktos kitos? Smegenų neurobiologija yra tokia pati paslapčių pilna sritis, kaip ir genetika“.
Kaip epigenetiniai faktoriai modifikuoja genus
„Epigenetine modifikacija, arba tiesiog epigenetika, yra dažnas „palydovas“ šalia genetikos. Paprastai tariant, genetika yra genai, kuriuose yra užkoduota informacija, o epigenetika yra reguliaciniai mechanizmai, valdantys tą informaciją. Epigenetika turi stiprią sąsają su aplinka. Aplinka pačių genų taip lengvai negali pakeisti, tačiau organizmo epigenetika gali sureaguoti į aplinką ir pakoreguoti genų veiklą. Ši genų veikla yra reguliuojama specialiu baltymu, kuris arba slopina, arba aktyvina tam tikrų genų veiklą, tačiau paties geno DNR struktūros nekeičia“, - portalui VLMEDICINA.LT paaiškino genetikas, medicinos biologas V. Dirsė.
Pateikto tyrimo atveju pelyčių epigenetika reaguoja į pastovius aplinkos dirgiklius. Epigenetiniai faktoriai modifikuoja genus, kurie yra atsakingi už reakciją į skausmą, garsą. Genetiko žodžiais, epigenetika čia tarsi „atsispaudžia“ ant tam tikrų genų ir juos paruošia aktyviau veikti, jeigu tas aplinkos dirgiklis vėl pasikartos (o tendencija yra, kad pasikartos).
Jis pateikia epigenetinės modifikacijos pavyzdį iš natūralios gamtos: augalas, augantis kalno papėdėje, yra tamsesnių lapų, o tos pačios rūšies augalas, augantis kalno viršuje, šviesesnių. Nors abu augalai yra genetiškai identiški, tačiau skirtingos aplinkos sąlygos „įjungia“ epigenetiką. Epigenetika kalno papėdėje augančių augalų lapų spalvos genus aktyvina, taip jie tampa tamsesni ir labiau pritraukia saulės šviesą, kurios ne tiek daug, kaip ant kalno.
Šaltinis
Nature. Drug helps to clear traumatic memories. Nature doi:10.1038/nature.2014.14534
Susiję straipsniai
