Užuot spėliodami ar pasikliaudami vien kompiuterinėmis programomis, gydytojai galbūt jau greitai galės įvertinti radioterapijos efektyvumą gydant vėžinius susirgimus stebėdami oro pūsleles, prikibusias prie auglio, – rašo upi.com.
Radioterapija (spindulinis gydymas) – tai vėžio gydymo būdas, kai naudojama didelės energijos jonizuojančioji spinduliuotė (rentgeno, gama spinduliai ir kt.). Jonizuojančioji spinduliuotė paveikia genetinę medžiagą (DNR), kuri būtina ląstelių (sveikų ir vėžinių) dauginimuisi ir augimui, todėl ji gali sustabdyti šiuos procesus ir išvis sunaikinti ląsteles.
Mokslininkai iš Leveno universiteto („The University of Leuven“) išplėtojo sistemą, naudojančią oro pripildytas pūsleles ir ultragarso bangas, padedančią nustatyti, ar spinduliai pasiekė savo taikinius, o kartu – ir sumažinti sveikų audinių, esančių aplink naviką, pažeidimą.
Oro pūslelių naudojimas vietoj kontrastinės medžiagos nėra nauja idėja – panašūs eksperimentai buvo vykdomi 1990-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje.
Oro pūslelės naudingos, nes rezonuoja ultragarso bangas, o dėl to jos diferencijuojasi skirtinguose audiniuose. Taip oro burbulai pasitarnauja audinių ir organų vaizdo gavimui.
Visų pirma oro pripildytos pūslelės suleidžiamos į kraujotaką, vėliau jos pasiekia naviko paviršių ir prie jo prisitvirtina.
„Mes paleidžiame ultragarso bangas, kad jos pasiektų suleistus burbuliukus ir priverstų juos vibruoti natūraliu dažniu. Tuomet pamatuojame oro burbuliukų vibraciją prieš ir po radioterapijos. Jei spinduliai pasiekė savo taikinį, tuomet turėtume pastebėti, kad burbuliukai tampa „sunkesni“ ir vibruoja didesniu dažniu. Dažnio pokytis ir silpnėjimas būtų naudojami kaip dozių parinkimo indikatorius“, – pranešime spaudai sakė mokslininkai.
Jie jau patentavo šią technologiją ir atliko testus su laboratorinėmis pelėmis, dabar belieka patikrinti šios metodikos efektyvumą klinikinėje praktikoje.