Pasveikusieji nuo vėžio sensta sparčiau. Ir ne tik

Nauja studija, publikuota Europos onkologų draugijos žurnale „ESMO Open“, teigia, kad gydymas, kuris padeda nugalėti vėžį, taip pat gali sukelti priešlaikį senėjimą ir ankstyvą mirtį.

Reklama

Pasak mokslininkų, sirgusieji vėžiu natūraliai sensta greičiau nei jo nepatyrę. Be to, jie turi didesnę riziką susirgti su amžiumi susijusiomis ligomis būdami jaunesni nei įprasta. Tai apima endokrinininės sistemos sutrikimus, širdies ligas, osteoporozę ir naujus onkologinius susirgimus. Vaikų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, numatoma gyvenimo trukmė yra 30 proc. trumpesnė nei bendrosios populiacijos, taip pat jie turi 6 kartus didesnę riziką vėl susirgti vėžiu.

„Onkologinių pacientų išgyvenamumui didėjant svarbu skirti daugiau dėmesio tolesnei šių pacientų būklei. Tik dabar mes pradedame pastebėti pasveikusiesiems išsivysčiusias komplikacijas. Joms mažinti būtina sukurti prevencines programas“, – komentavo mokslininkai.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 30 mln. žmonių, kurie išgyveno vėžį, bet mokslininkai spėja, kad iki 2025-ųjų kasmet bus diagnozuojama 19 mln. naujų vėžio atvejų. Dauguma pacientų jį įveiks, tačiau įgis ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Studijos autoriai teigia, jog išnagrinėjus daugybę mokslinių duomenų buvo nustatyta:

Chemoterapija, radioterapija ir kiti vėžio gydymo būdai sukelia senėjimo procesus genetiniu ir ląsteliniu lygmeniu, paskatindami greitesnį genetinės medžiagos struktūros praradimą ir ląstelių žūtį.

Asmenys, kuriems buvo persodinti kaulų čiulpai, yra 8 kartus silpnesnės sveikatos nei sveikieji.

Ilgalaikis gydymas steroidiniais hormonais yra susijęs su padidėjusia kataraktos, kaulų lūžių, nervų pakenkimo atsiradimo rizika. Taip pat tokių asmenų imuninė sistema yra susilpnėjusi, žaizdos gyja lėčiau.

Kai kurie priešvėžiniai vaistai susiję su klausos pažeidimu, skydliaukės funkcijos sutrikimu, hipertenzijos išsivystymu, širdies nepakankamumu, raumenų silpnumu, artritu, nevaisingumu, vidurių užkietėjimu, inkstų ir kepenų pažeidimais.

Pastebėtos sąsajos tarp radioterapijos ir demencijos bei antrinių vėžinių susirgimų išsivystymo.

Tamoksifenas, vartojamas gydant krūties vėžiu sergančiuosius, buvo susietas su didesne kataraktos išsivystymo rizika.

Agresyvi chemoterapija ir radioterapija sunaikina ne tik vėžines ląsteles, bet ir dalį sveikųjų. Tai sumenkina natūralų organizmo gebėjimą atsinaujinti. Kai kurie kiti vaistai, taip pat vartojami onkologijoje, pavyzdžiui, steroidai, gali paskatinti senėjimo procesus. Pavyzdžiui, pastebėta, kad gavusioms chemoterapiją moterims menopauzė prasideda anksčiau.

Taigi dabar siekiama kaip galima sumažinti vartojamų vaistų kiekį, kad vėžys būtų nugalėtas, bet būtų išvengiamas ar palengvinamas jo sukeliamas ilgalaikis poveikis sveikatai. Sirgusieji onkologine liga, gali ir patys sau padėti: mesti rūkyti, mažiau vartoti alkoholio, sveikai maitintis ir mankštintis: taip sumažėtų naujų vėžinių susirgimų išsivystymo tikimybė ir širdies ligų atsiradimo rizika.