Moters sveikata: ką reikia žinoti apie pavojingų ligų prevenciją

Profilaktiniai tyrimai, priklausantys moterims, padėtų išvengti ar aptikti grėsmingas ligas jau ankstyvų stadijų. Moters sveikata prasideda nuo dėmesio sau, tad ką būtina žinoti apie profilaktiką ir į kokius simptomus atkreipti dėmesį?

Baimė – ne pretekstas delsti

,,Moterys, net ir nejausdamos jokių simptomų, nors kartą per metus turėtų apsilankyti specialisto kabinete. Mat ankstyvoji diagnostika – tiek laboratoriniai, tiek ultragarsiniai tyrimai – gali užkirsti kelią itin rimtoms ligoms“, – pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį ,,Nordclinic“ akušerė ginekologė Nerėta Riaukienė.

„Kai kurios ligos – visiškai tylios ir klastingos, o jų simptomai pasireiškia tik ligai gerokai pažengus. Onkologinių ligų statistika liūdina, kas kitas mus apsaugos, jei ne mes pačios save? Paskutiniais Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2019-aisiais nustatyti 1616 krūties vėžio ir 353 gimdos kaklelio atvejai.

Išvengti klastingų ligų galime ne tik mes pačios, bet ir apsaugoti drauges, giminaites – visų pirma, primindamos laiku pasitikrinti sveikatą“, – kalbėjo N. Riaukienė. Gydytoja savo praktikoje susiduria su atvejais, kuomet moterys į ją kreipiasi tik tuomet, jei rimtai suserga draugė ar kolegė – tokios jautrios istorijos nepalieka abejingų. „Geriau, kad padarytum viską, ką gali dėl savęs: laiku apsilankytum pas gydytoją, atliktum tyrimus. Stigmų, jog apsilankymas pas ginekologą – baugi patirtis, vis mažiau. Patikros vertė atsveria baimes“, – pabrėžia gydytoja.

N. Riaukienė patvirtina: atvejai, kuomet moterys pas specialistus nesilanko penkerius metus ar ilgiau, jau tik pavieniai. Rečiau į gydytojus kreipiasi vyresnio amžiaus moterys. Galbūt klaidingai manoma, jog vyresnėms moterims tikrintis reikia rečiau nei jaunesnio amžiaus, tačiau taip nėra. Dažniausiai jaunesnio amžiaus moterys save myli labiau: rūpinasi savimi, atlieka tyrimus, netgi tuos, kurių nefinansuoja valstybė.

Nuo 2004-ųjų gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvauja moterys nuo 25 iki 59 metų, tiesa, tik maždaug pusė iš tų, kurios privalėtų pasitikrinti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys pasaulyje. 2020-aisiais Pasaulio sveikatos asamblėjos priimtoje Pasaulinėje strategijoje, kuria siekiama panaikinti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą, rekomenduojamas visapusiškas požiūris į gimdos kaklelio vėžio prevenciją ir kontrolę.

N. Riaukienė atkreipia dėmesį, kad šių metų sausio mėnesį gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje įvyko pokyčių: moterims nuo 25 iki 34 metų ir toliau kartą per trejus metus atliekamas onkocitologinis tyrimas, o nuo 35 iki 59 metų – aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas skystoje terpėje. Šis tyrimas atliekamas kartą per penkerius metus. Nustačius pakitimų, atliekami papildomi tyrimai.

Gydytoja pripažįsta: ši itin svarbi prevencinė programa yra vis efektyvesnė, priešingai nei pirmaisiais metais, kol moteris tekdavo įkalbinėti pasitikrinti ar įrodinėti, koks pavojingas gimdos kaklelio vėžys. Moterys daug informacijos randa socialiniuose tinkluose. Apie tai, kad laikas atlikti tyrimą joms praneša ir šeimos gydytojai ar slaugytojai. Pastebima, kad rajonų ar atokesnių miestelių gyventojos tikrinasi vangiau. Nors didžioji dalis ligos istorijų baigiasi sėkme, tačiau N. Riaukienė susiduria ir su kita, kur kas skaudesne ligos puse. Svarbu, jog ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 90 proc., ir daugiau.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, du žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai (16 ir 18) sukelia beveik 50 proc. aukšto laipsnio gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus. ŽPV dažniausiai perduodamas per lytinius santykius, o tai net 6 kartus padidina tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu, palyginti su moterimis, kurios neturi ŽPV.

Gimdos kaklelio vėžys gali būti išgydomas, jei diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje ir nedelsiant gydomas. Visapusiška gimdos kaklelio vėžio kontrolė apima pirminę profilaktiką, (skiepijimą nuo ŽPV), antrinę profilaktiką, (ikivėžinių pakitimų patikrą ir gydymą), tretinę prevenciją, (invazinio gimdos kaklelio vėžio diagnostiką ir gydymą) ir paliatyviąją priežiūrą.

Kaip savimi gali pasirūpinti pačios moterys?

Krūties vėžys – antrasis pagal dažnumą onkologinis susirgimas. Žinią apie krūties vėžį kasmet išgirsta apie pusantro tūkstančio moterų. Krūtis paprastai apžiūri šeimos gydytojas arba akušeris ginekologas apsilankymo metu.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, jei šeimoje yra krūties vėžio atvejų arba nustatyta geno mutacija, mamografiją tyrimą rekomenduojama atlikti moterims nuo 45 metų. Jaunesnės moterys, turinčios nusiskundimų, įprastai tiriamos ultragarsu. N. Riaukienė primena: svarbiausia – krūtų savityra. Kaip teisingai apčiuopti krūtis gali pamokyti gydytojai. Tą būtina daryti sąžiningai, kartą per mėnesį, geriausia po menstruacijų.

Profilaktika būtina ne tik dėl onkologinių ligų prevencijos

Bet koks skausmas, ciklo sutrikimai, infekcijos požymiai – signalas kuo greičiau kreiptis į mediką. Lytiškai plintančios infekcijos, kartais net nesukeldamos simptomų, vėliau gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Konsultacijos metu gydytojas supažindina su tyrimais, kuriuos rekomenduoja atlikti. Kai kurie iš jų gali būti nefinansuojami valstybės lėšomis, tačiau paprastai nėra brangūs. „Niekada nėra brangesnio tyrimo nei sveikata“, – pabrėžia N. Riaukienė.

Paauglėms pas akušerį ginekologą pirmą kartą reikėtų apsilankyti sulaukus 18 metų. Žinoma, jei nėra nusiskundimų ar klausimų, kurių paklausti mamos, pritrūksta drąsos. Jei nereguliarus menstruacijų ciklas, atsiranda nusiskundimų dėl kraujavimo, menstruacijų išnykimo arba nebuvimo, pas specialistą privalu apsilankyti nedelsiant.

Gydytoja rekomenduoja merginoms ateiti pasikonsultuoti anksčiau, nebijoti. Jos, kaip pastebi N. Riaukienė, tai ir daro: drąsiai ateina pasikalbėti apie kontracepcijos priemones ar rasti atsakymų į kitus svarbius klausimus.

Valstybės lėšomis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, skiepijamos vienuolikos metų sulaukusios mergaitės. Nors nemažai diskutuojama - verta skiepytis vyresnėms moteris ar ne, gydytoja patvirtina: skiepytis gali visos to norinčios. Tam tikroms pacienčių grupėms netgi rekomenduojama tą padaryti: po gydymo, gimdos kaklelio operacijos, esamos ar buvusios ŽPV infekcijos, kad įgytų stipresnį imuninį atsaką ir išvengtų pakartotinės infekcijos. Vakcinos – vienintelis šiandien efektyvus prevencijos būdas norint išvengti ŽPV infekcijos ir gimdos kaklelio vėžio. Moters sveikata prasideda nuo meilės sau, tad skirkime laiko ir pasirūpinkime savimi planuojant laiką svarbiausiems tyrimams ir profilaktikai.