Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Mokslininkas F. Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje

Deimantė Liubinaitė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-01-19 10:16:21

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

Prof. Feliksas Bukauskas. LSMU nuotr.

Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, o juos sudarančių koneksino baltymų mutacijos atsakingos už daugelį įgimtų ligų. Šia tema tyrėjas publikavo per 100 straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose. Profesorius yra daugelio Nacionalinio sveikatos instituto JAV projektų vadovas ir vykdytojas.

Esate Kauno medicinos instituto (KMI, dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, LSMU) absolventas. Kaip prasidėjo jūsų mokslinės karjeros kelias?

Dar būdamas KMI prorektorius sulaukiau skambučio iš Berno universiteto – profesorių Robertą Weingartą sudomino mano moksliniai darbai ir 1990 metais jis pakvietė drauge padirbėti Šveicarijoje. Metus dirbau mokslinį darbą šiame universitete, vėliau pasitaikė galimybė sutartį pratęsti ir pasilikau dar penkeriems metams. 1995 metais gavau pasiūlymą dirbti Ročesterio universitete JAV, o po dvejų metų buvau pakviestas į Alberto Einšteino medicinos koledžą Niujorke, vieną garsiausių medicinos mokyklų JAV, kuriame tęsiu savo mokslinę veiklą iki šiol.

Jūsų nuomone, kaip LSMU absolventai gali integruotis į kitų šalių mokslo centrus?

Aš manau, kad kaip ir visame pasaulyje studentų integracija į mokslo centrus yra labai reikalinga. Ypač JAV tokie centrai yra greitai kuriami ir plečiami. Lietuvoje būtų galima padaryti daugiau negu yra daroma, nes trūksta susiformavusių tradicijų. Kita vertus, reikia būti optimistiškiems, kad mokslo centrų situacija labai pagerės.

Palyginkite mokslininko darbą JAV ir Lietuvoje?

Lietuvoje ir JAV laboratorijų galimybės yra skirtingos, pavyzdžiui, Lietuvoje vienos turi geresnę aparatūrą, kitos atrodo gana skurdžiai. Didžiausias skirtumas – jeigu JAV turi „grantą“, vadinasi, gali daryti ką nori. Niekas neriboja finansinių galimybių – duodama visapusiška laisvė, kaip tą mokslą daryti. Todėl rezultatai yra daug geresni, nes nėra jokių suvaržymų. Aš dažnai pagalvoju, koks yra pagrindinis skirtumas tarp Lietuvoje ir JAV atliekamo mokslinio darbo. Iš esmės, jeigu turi „grantus“, t. y. dotaciją, ir reikiamą aparatūrą, nėra jokio skirtumo, kur dirbti. Lietuvoje labai daug suvaržymų, jeigu norima nusipirkti moksliniams tyrimams reikalingą medžiagą, reikia atlikti daug procedūrų, užimančių daug laiko. Moksle vyrauja labai didelė dinamika. Pavyzdžiui, JAV reikalingas medžiagas tyrimams galima gauti kitą dieną po užsakymo.

Esate LSMU Kardiologijos instituto mokslininkų grupės, priklausančios Molekulinės kardiologijos laboratorijai, įkūrėjas. Kaip kilo idėja įkurti tokią laboratoriją? Kaip vyksta joje darbas, kai jūs esate JAV?

Niujorke vienos konferencijos metu susitikau su LSMU rektoriumi prof. Remigijumi Žaliūnu ir prof. Rimantu Benečiu. Pasiūliau jiems šią idėją, nes man reikėjo pritarimo, sulaukiau didelio jų palaikymo. Kai turėjau palaikymą, organizavau mokslinės aparatūros pervežimą į Lietuvą. Esu dėkingas Universitetui, kad buvo rasta galimybė skirti patalpas, kuriose pradėjome kurti laboratoriją. Kai įsikūrėme patalpose, po kelių mėnesių pradėjome eksperimentus. Darbas laboratorijoje, kai esu JAV, vyksta internetu, dažniausiai kalbamės per socialinius tinklus ir aptariame reikalingus dalykus. Laboratorijoje dirba 5 jaunieji mokslininkai.

Praėjusių metų pabaigoje prezidentūroje jums buvo įteiktas apdovanojimas už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas. Ką jums reiškia šis apdovanojimas?

Visada malonu, kai esi pastebėtas ir pagerbtas. Džiaugiuosi, kad tai įvyko. Tokie apdovanojimai motyvuoja ir verčia stengtis ir dirbti dar daugiau Lietuvos labui. Tai, ką lietuvių mokslininkai daro užsienyje, visada yra naudinga.

LSMU viena iš 2017–2021 m. strateginės plėtros sričių yra tarptautiškas universitetas ir konkurencingi absolventai. Ko reikia, kad pasiektume tokį rezultatą?

Svarbu pritraukti kuo daugiau talentų ir kad jie pasiliktų Lietuvoje. Yra didelė konkurencija. Pavyzdžiui, į JAV talentai plaukia ir visi žinome dėl ko. Mums reikėtų stengtis talentus išlaikyti Lietuvoje.

Ko palinkėtumėte LSMU studentams, kurie nori pradėti mokslininko kelią?

Palinkėčiau – jeigu norite kažko pasiekti, reikia labai daug dirbti. Yra geras posakis – „Jeigu nori kažką nuveikti mokslo srityje, reikia dirbti kaip angliakasiui.“

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų