Mokslininkai suprato, kas padėtų išvengti širdies ligų

Mokslininkai turi naujų įrodymų, kokia naudinga sveikatai yra nevakarietiška gyvensena: naujas tyrimas parodė, kad Pietų Amerikos gyventojų, gyvenančių iš medžioklės bei miško gėrybių rinkimo, rizika susirgti ateroskleroze yra penkis kartus mažesnė nei suaugusiųjų JAV gyventojų, – rašo time.com.

Reklama

Aterosklerozė - liga, kuomet atsiranda išplitę židininiai vidinio arterijų sluoksnio sustorėjimai – aterosklerozinės plokštelės, kurias sudaro nusėdę kraujo riebalai ir židiniškai išvešėjęs jungiamasis audinys.

„Mus itin domino, kaip senėjimo procesas paveikia žmones, kurie negyvena šioje modernioje, technologijų kupinoje visuomenėje ir savo gyvenimo būdu primena tolimus protėvių laikus“, – komentavo antropologijos profesorius H. Kaplan iš Naujosios Meksikos universiteto (The University of New Mexico).

Straipsnyje, publikuotame žurnale „The Lancet“, aprašomas tyrimas, kurį vykdant buvo aplankyta 85 Tsimane genties gyvenviečių ir apskaičiuota 705 suaugusiųjų rizika susirgti širdies ligomis. Vertintas šių žmonių širdies susitraukimų dažnis, uždegiminiai rodikliai, kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimu įvertinti amžiniai pokyčiai arterijose bei analizuoti kiti kriterijai.

Pagal KT tyrimų rezultatus, net 85 proc. šių žmonių neturėjo absoliučiai jokios rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 13 proc. – žemą riziką. Šie duomenys palyginti su gautais tiriant 6814 amerikiečių: vos 14 proc. amerikiečių neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos, 50 proc. – turėjo vidutinę ar net didelę riziką. Tsimane genties žmonės taip pat turėjo žemesnį kraujo spaudimą, cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje. Įdomiausia, kad netgi nustatyti padidėję uždegiminiai rodikliai nelėmė blogesnės jų būklės.

Tyrėjai bandė paaiškinti šį fenomeną, atkreipdami dėmesį į genties atstovų gyvenimo būdą. Jie vos 10 proc. dienos praleidžia nejudėdami, o likusį laiką medžioja, renka, ūkininkauja. Jie vartoja itin daug skaidulinio maisto, neapdirbtų angliavandenių, tokių kaip kukurūzai, riešutai ir ryžiai, maždaug 15 proc. jų dietos sudaro baltymai iš mėsos ar žuvies. Taigi jų mitybą galima pavadinti turinčia nedaug kalorijų. Be to, tik keletas jų rūko.

Ir priešinga situacija matoma JAV: žmonės didžiąją dienos dalį sėdi, dažniausiai vartoja termiškai apdorotą maistą, įvairius pusfabrikačius, kurie tapo neatsiejama vakarietiško gyvenimo dalimi ir maždaug 15 proc. intensyviai rūko.

Mokslininkai nesiūlo visiems imti gyventi taip, kaip gyveno protėviai ar Tsimane žmonės, nes jų gyvenimo būdas anaiptol nėra lengvas. Bet vis dėlto iš jo galima kai ko pasimokyti: tiesiog daugiau judėti, mesti rūkyti ir atkreipti dėmesį, kokį maistą vartojame.