Ministrui pritrūko idėjų, kaip sustabdyti medikų "evakuaciją" iš Lietuvos(1)

Kaip sustabdyti masinę jaunų specialistų emigraciją, kad Lietuva neliktų vien senelių, kuriuos slaugyti net nebebūtų kam, kraštas? Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį vykusioje šia tema diskusijoje keistokai kaip vienas iš atsakymo variantų nuskambėjo naujojo sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio mintys apie iniciatyvą suteikti sveikatos priežiūros paslaugas emigrantams Lietuvoje. Gal ministras tiesiog nesuprato klausimo? O gal ir nežino būdų užkirsti kelią bent jau, tarkim, medikų emigracijai?

Reklama

Tad ar dar reikalinga valstybė?

„Kai iš šalies emigravo ketvirtadalis tautos, kai žmonės iš Lietuvos bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo, kyla klausimas, kam tada reikalinga valstybė, jos politika? Negi Sąjūdis buvo reikalingas tik tam, kad atidarytume duris ir visi galėtume išvažiuoti? – emocingai diskusiją „Kaip sustabdyti masinę emigraciją“ Lietuvos mokslų akademijoje pradėjo filosofas Krescencijus Antanas Stoškus. – Ko tuomet verta visa mūsų dvidešimties metų politika, jei emigracija parodo, kaip iš tiesų mūsų valstybėje jaučiasi žmogus? Jei nėra ketvirtadalio Lietuvos, vadinasi, jam yra labai sunku“.

K. A. Stoškus atkreipė dėmesį, kad Lietuva per Antrojo pasaulinio karo, pokario, partizaninių karų ir tremties penkiolika metų neteko beveik tiek pat (850 tūkst. gyventojų), kiek per dvidešimt metų nepriklausomybės. „Taika gali būti ir baisesnė už karą, už du karus“, - konstatavo filosofas.

Evakuojasi?

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė patikslino informaciją: remiantis oficialia ir deklaruota statistika, per du dešimtmečius iš Lietuvos emigravo ne ketvirtadalis, bet šeštadalis tautos – 729 tūkstančiai Lietuvos piliečių. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad emigracijos mastams šiek tiek sumažėjus ekonominio pakilimo metu, netikėtai ji vėl šoktelėjo po įstojimo į Europos Sąjungą, nors buvo tikėtasi ir priešingos reakcijos. „Evakuacija?“, - taip su klaustuku specialistė pavadino šį reiškinį.

A. Sipavičienė pabrėžė, kad jau dešimtmetį mes pirmaujame Europoje pagal emigracijos rodiklį dešimčiai tūkstančių gyventojų (23,7). „Lietuviai daugiausia emigruoja į Jungtinę

Karalystę, Skandinavijos šalis, Airiją. Labai bijota didelio emigracijos augimo į Austriją ir Vokietiją po 2011 m., bet tokia tendencija nepastebėta. Tačiau lieka neaišku, ar šios šalys neišplauna specialistų. Žinome, kad Vokietija labai žiūri, ką įsileidžia: medicinos darbuotojus, slaugytojus, informatikos specialistus“, - kalbėjo ekspertė, atkreipusi dėmesį, kad emigracijos mastams sumažinti yra žinomi tik du būdai – šalinti jos priežastis arba uždaryti valstybės sienas. Kadangi apie antrąjį nėra net ko kalbėti, į diskusiją specialistai ir politikai susirinko aptarti galimybes dėl pirmojo pasirinkimo.

TMO Vilniaus biuro vadovė nuosekliai išvardijo lietuvių emigraciją leimiančias priežastis: ekonominės (atlyginimų skirtumai, augantis nedarbas), mikroekonominiai veiksniai (finansiniai įsipareigojimai, paskolos, masiniai verslo bankrotai).

Pernai spalį Vilniuje vykusioje parodoje, organizuojančioje potencialių darbdavių iš Vokietijos, Švedijos, Airijos, Anglijos bei kitų šalių susitikimą su Lietuvos medicinos specialistais, ne vienas „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintas privačios gydymo įstaigos vadovas tikino, kad finansiškai labiau apsimoka būti samdomu mediku svetur nei savo įstaigos šeimininku gimtinėje (Net privačių klinikų savininkai savo verslą maino į samdinio atlygį užsienyje).„Neinvestuokime į liuzijas“

A. Sipavičienės teigimu, lietuviai evakuojasi, t. y., emigruoja ir dėl „socialinės baudžiavos“: Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, negali susitaikyti su socialine neteisybe. Pavyzdžiui, daugelis esą sutiktų ir su atlyginimų mažinimu, jei darbdavys algą sumažintų ir sau.

Mūsų tautiečiai išvyksta ir dėl studijų, savirealizacijos bei kitų, asmeninių, veiksnių. Jei nepavyksta įsitvirtinti svetur, deja, sulaukti išvykusių tautiečių nepavyksta – jie keliauja į dar kitą šalį. Kadangi didžioji dalis emigrantų yra išsilavinę tautiečiai, ekspertė pavartojo jau įsitvirtinusį mūsų šalyje terminą – „protų nutekėjimas“.

Prie teigiamų emigracijos pasekmių A. Sipavičienė pateikė duomenis apie netoli 5 mlrd. litų piniginių perlaidų, persiunčiamų Lietuvoje likusiems artimiesiems. „Ši suma sudaro 25 proc. viso Lietuvos darbo užmokesčio, bet, nors pinigai ir dideli, jie tenka ne visuomenei, bet konkrečiai šeimai, ir yra „pravalgomi“ – niekur neinvestuojami. Didžiulės perlaidos demotyvuoja dirbti savo šalyje, gaunant žemas pajamas“, - aiškino specialistė. Nors diskusijoje dalyvavęs politikos apžvalgininkas Antanas Kulakauskas ironizavo, kad tokioje situacijoje kalbėti apie teigiamas pasekmes tas pats, kas sergant ketvirtos stadijos vėžiu kaip teigiamybę įvertinti skausmo nebuvimą kelias dienas.

„Neinvestuokime į iliuzijas, kad emigrantai kažkada vis tiek sugrįš, kaip buvo Airijoje. Turime galvoti, kaip stabdyti emigraciją. Ir ar verta skatinti grįžtamąją emigraciją, ir ar visų, ar tik tų, „kurių reikia“, - klausimus kėlė A. Sipavičienė.

Pasiūlė sudaryti sąlygas gydyti Lietuvoje

Po tokių plikų skaudžių faktų diskusijos dalyvių ir žiūrovų akys nukrypo į prabilusį pirmąjį politiką – sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį. Deja, susidarė įspūdis, kad ministras arba nesuprato esminio diskusijos klausimo („Kaip sustabdyti masinę emigraciją?“), arba nežino tam reikalingų priemonių. Mat tiesiog su gailesčiu konstatavo sveikatos apsaugos sistemoje esant didžiulę socialinę neteisybę, kaip pavyzdį pateikdamas savo ir slaugytojų algas: „Man baisu, kad mano, kaip sveikatos apsaugos ministro, alga siekia 10 tūkstančių litų, o seselės, kuri dirba man sistemoje – 1100 litų, tai yra, dešimt kartų mažesnė. Ta diskriminacija labai žeidžia mus. Egzistuoja ir didžiulis skirtumas tarp rajonų ir didžiųjų miestų ligoninių darbuotojų atlyginimų“.

V. P. Andriukaitis pateikė vieną vienintelę idėją, kuri pasak jo, esamoje situacijoje galėtų būti „šioks toks pliusas“ („kad žmonės sugrįš čia gydytis“) – emigravusiems tautiečiams gimtinėje sudaryti sąlygas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Dvi grupės emigrantų

Ministras veikiausiai turėjo omeny – naudotis tokiomis pačios sąlygomis, kaip likusieji gimtinėje tautiečiai. Mat ir esamomis sąlygomis lietuvaičiai emigrantai gydosi gimtinėje, tik susimokėdami už privačias paslaugas. Vaikų ligų gydytoja Indrė Būtienė, Europos jaunųjų gydytojų sąjungos narė, „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo, kad pastaruoju metu labai padaugėjo tautiečių, į gimtinę atvykstančių ne atostogauti, o būtent – pasigydyti.

Gal gydytoja turi daugiau minčių už  ministrą, kaip sustabdyti bent jau medikų emigraciją? „Aišku, galima negalvojant atsakyti, kad jei Lietuvoje pagerinus gydytojų ruošimą bei pakėlus jų atlyginimus, niekas ir neemigruotų, - kalbėjo I. Būtienė. – Mano manymu, jei medikai 3-4 metus užsienyje stažuotųsi ir čia sugrįžtų, tai nebūtų blogai, bet bėda ta, kad yra dvi medikų emigrantų grupės. Vieni išvyksta dėl blogų gyvenimo sąlygų. Dabar dėka žurnalistų gydytojai bijo net žodį pasakyti. Jie yra tokioje situacijoje: gauna mažai ir dar yra įžeidinėjami, jei kur nors suklysta“.Kita grupė emigrantų, anot pašnekovės – protingieji, savo šalyje nematantys galimybės realizuoti savęs. „Puikiai žinome, kad geriausi specialistai buriasi centruose, o jų Lietuvoje yra tik du – Vilniuje ir Kaune, kurie pilni profesorių. Nes medicinoje nėra taip, kad gydytojas sulaukia pensinio amžiaus ir išeina iš darbo. Tad gabiam jaunimui, norinčiam vykdyti mokslinius tyrimus, jei nenori būti „rašančiuoju“ gydytoju, tenka išvykti į kitas šalis, kurios labai daug investuoja į šią sritį“, - pastebėjimais dalijosi I. Būtienė.

Jaunimas nesulaukia palaikymo

Todėl, gydytojos nuomone, didesnė mediko alga nebūtinai yra išeitis emigracijai sustabdyti. „Šiais laikais daktaras ir Lietuvoje gali daug uždirbti, bet kiek jis turi dirbti! Ar jis tada dar džiaugiasi gyvenimu? Jau nebekalbant apie savęs ugdymą, atitinkamos medicininės literatūros studijavimą, - kalbėjo I. Būtienė. – Ir Norvegijoje, ir Anglijoje, ir Vokietijoje dirbti reikia, bet ten gydytojai taip nenuvargsta“.

Kita opi problema, dėl kurios gresia netekti būsimų medikų dar jiems net neįstojus į rezidentūrą – planai apmokestinti rezidentūrą.

„Ir jaunimui turi būti sudarytos galimybės pasireikšti, kai kuriose medicinos srityse pensinio amžiaus gydytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems. Užsienyje jaunieji gydytojai yra labai remiami, Lietuvoje į juos žiūrima kaip į konkurentus, ir vyrauja toks vyresnių požiūris: „Aš išmanau, tu – ne“, - medikų emigracijos priežastis vardijo pašnekovė.

I. Būtienė pati asmeniškai, kaip turbūt kiekviena Lietuvos šeima, yra susidūrusi su emigracija – JAV gyvena jos mama ir sesuo. „Esu baigusi KTU gimnaziją, ir du trečdaliai mūsų laidos tikrai yra išvykusių. Visi žinome, kad KTU mokėsi patys gabiausi mokiniai, taigi emigravo šviesuomenė, - kalbėjo portalo pašnekovė. – Pažįstu apie 30 emigravusių medikų, su draugais susitinku užsienyje. Be to, juk medikas neišvyksta vienas – su sutuoktiniu, vaikais. Kita vertus, turime pripažinti, kad tie, kurie išvyksta, garsina Lietuvą. Tačiau jei sudarytume tinkamas sąlygas medikams mokytis, dirbti ir gyventi čia, manau, kad sugrįžtų ir išvažiavusieji“.