Minimalizmas kaip gyvenimo būdas
Minimalizmu galime pavadinti tiesiog paprastą, sveiką gyvenimą su optimaliu kiekiu reikalingų daiktų. Ir tai nėra kažkoks griežtas savęs ribojimas – tai atsisakymas to, kas gyvenime ne tik nebūtina, bet ir nereikalinga. Kai atsisakome to, kas nereikalinga – išgryniname pojūtį apie tai, kas yra svarbiausia.
Kasdienybės šurmulyje mes pamirštame, kas yra svarbiausia ir apsikrauname tuo, kas iš esmės sunkina gyvenimą. Juk gyvenimas – ne daiktai ar pirkiniai, persivalgymas ar žalingi įpročiai – visa tai tėra vartotojų „pramogos“. Gyvenimas – tai pirmiausia bendravimas, aktyvumas, kūryba, bendradarbiavimas, paprastas ir sveikas maistas, buvimas gamtoje, saviraiška.
Kai koncentruojamės į gyvenimą – visos vartotojų pramogos savaime netenka prasmės kaip nereikšmingi dalykai. Minimalizmas – ne tik tame, kad turime mažiau daiktų, bet ir ypatingoje estetikoje, didesnėje laisvėje bei gyvenimo filosofijoje: kai branginame tai, kas iš tiesų svarbu.
Tačiau įdomu, iš kur toks poreikis – kodėl perkame, kodėl apsikrauname nereikalingais daiktais? Ar perkame dėl to, kad manome, jog gali jų prireikti? O atsikratyti nedrįstame, nes tikimės, kad prireiks? O jei neprireiks, o jei tokių daiktų – daug?. Sutikite – kartais paprasčiau prireikus nusipirkti daiktą, nei atspėti – ko gali prireikti ir kaupti daiktus.
Jei atidžiai peržiūrėsime savo poreikius, pamatysime, kad dauguma iš jų – primesti, dirbtini, iš kategorijos „vartotojų pramogos“, o tai reiškia – ne tik nebūtini, bet ir nereikalingi. Čia galime priskirti sezonines drabužių madas, šukuosenas ir kosmetiką, vis naujus automobilių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir buitinės technikos modelius, modernius baldus, buto dizaino „tendencijas“, „prestižo“ ženklus ir t.t., ir t.t.
Ir dar – kaip dažnai viso to paveikti, paprastam veiksmui atlikti mes perkame daugybę papildomų daiktų ir tą paprastą veiksmą padarome tikrai sudėtingu! Pavyzdžiui: norėdami numesti viršsvorį – perkame knygas, tabletes liesėjimui, maisto papildus, treniruoklius, sporto abonementus, mokame už konsultacijas.
Jei norime keliauti – perkame lagaminus, talpias rankines ir net specialius drabužius. Kad pradėtume medituoti – perkame specialų kilimėlį ir aprangą, knygas, muzikinius diskus, užsirašome į kursus. Ir taip visur – tarsi bet kokia pradžia būtų neįmanoma be tų visų nupirktų priedų.
Ir todėl taip dažnai vietoje geros pradžios teturime papildomų išlaidų ir problemų. Mes tiesiog pamiršome, kad viską galime išspręsti paprastai, o mažesnis daiktų kiekis skatina būti kūrybingais – ir tai tikrai suteikia daug džiaugsmo.
Visų šių dirbtinai sukurtų poreikių galima atsisakyti. Tiesiog paklauskime savęs – kas juose yra svarbaus ar būtino, kokią naudą jie atneša? Atsisakę jų, tikrai turėsime ne tik daugiau laisvo laiko, energijos ir lėšų, bet ir pasijusime laisvesni.
O ir vartotojiško mąstymo atsikratyti paprasta: tereikia išmokti galvoti ne apie prekes ir jų gausą, o apie tai, ko iš tiesų reikia. Minimalizmas išmoko džiaugtis gyvenimu ir suprasti savo tikruosius poreikius: galima teigti, kad tai tiesiog sveikesnis ir paprastesnis gyvenimas.
Išminčiai sakydavo: jei visą savo turtą gali lengvai neštis su savimi – esi laimingas! Mums tikrai nereikia daug daiktų, kad būtume laimingi. Prisimenate, nuostabiausi dalykai gyvenime yra nemokami.
Susiję straipsniai
