Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė - trumpiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra universalus rodiklis, parodantis šalies gyventojų gerovę, dėmesį savo piliečiams. Ji priklauso nuo gyventojų mirtingumo skirtingose amžiaus grupėse. Tikimasi, kad panaudojus tinkamas priemones ir sumažinus mirčių skaičių nuo tų priežasčių, kurių galima išvengti, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėtų.

Šiuo metu Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra trumpiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių (68 m.), o moterų – penkta nuo galo (79 m.). Nerimą kelia didėjantis vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis nuo Vidurio Europos šalių, ypač – nuo Čekijos, Lenkijos ir Slovakijos. Pavyzdžiui, 2011 m. duomenimis, Čekijos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,8 metų (tai yra, daugiau nei 6 metais ilgesnė nei Lietuvos vyrų), o Lenkijos ir Slovakijos – 72,6 ir 72,3 metų. Ilgą laiką turėję pranašumą, jau kelerius metus atsiliekame ir nuo Estijos bei Latvijos.

Higienos institutas atliko tyrimą, kuriame buvo apžvelgta, kokią įtaką vidutinei gyvenimo trukmei Lietuvoje 1967–2011 m. turėjo išvengiamos mirtys. Išvengiamomis mirtimis vadinamos mirtys, kurių galima išvengti pritaikius tinkamas prevencines, diagnostines ar gydymo priemones (pavyzdžiui, gimdos kaklelio piktybinių navikų, kepenų cirozės, lėtinių reumatinių širdies ligų ir kitų). Tyrimu nustatyta, kad išsaugojus daugiau gyvybių šalyje, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėtų 3 metais. Tačiau tai pasiekti labai sunku. Pavyzdžiui, Čekijoje vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimas 3,8 metais užtruko beveik dešimtmetį! Šioje šalyje 1990 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pradėjo nuosekliai didėti ir nuo tada buvusių 71,5 metų pasiekė 75,2 metus tik 2000 m.

„Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėtų 3 metais, jeigu sugebėtume apsisaugoti nuo 14 mirties priežasčių. Kai kurios šalys (Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada) pripažįsta, jog šių ligų yra dar daugiau. Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad 2008 m. šioje šalyje net 72 proc. mirčių iki 75 metų amžiaus buvo galima išvengti ir taip būtų išsaugota daugiau nei 67 tūkst. gyvybių. Tokie tyrimų rezultatai parodo, kur ir kaip turėtų veikti šalies sveikatos politikai, siekdami išsaugoti gyvybes, juolab kai tam yra žinomos ir efektyvios priemonės“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyr. specialistė Sandra Mekšriūnaitė.

sam.lt