Lietuvių sukurtam vaistui nuo širdies aritmijos – tarptautinis patentas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai sukūrė, ištyrė ir patentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį preparatą iš vaistinės augalinės žaliavos. Tai – pirmasis Lietuvoje sukurtas ir tarptautiniu mastu patentuotas natūralios kilmės vaistinis preparatas.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos išlieka dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis, daugiausia žmonių miršta sutrikus širdies ritmui. Širdies ritmas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių, tad ir vaistai pacientams parenkami individualiai.
Šiuo metu pasaulyje aritmijai gydyti naudojami preparatai dėl skirtingų elektrofiziologinių savybių skirstomi į penkias klases – tačiau šalia tiesioginio antiaritminio poveikio vaistai neretai turi ir šalutinių, nepageidautinų savybių.
LSMU mokslininkų grupė sukūrė ir patentavo saugesnį augalinės kilmės antiaritminį preparatą iš kvapiosios aniužės žolės. Kvapioji aniužė – Lietuvoje aptinkamas stipraus mėtų kvapo vaistinis ir prieskoninis augalas.
„Eksperimentais nustatyta, kad šio augalo preparatas veikia širdį kaip pirmosios klasės antiaritminis vaistas: blokuoja natrio jonų srautą širdies ląstelėse, slopina širdies elektrinį aktyvumą padažnėjus širdies ritmui ar atsiradus ekstrasistolėms.
Beje, aniužė yra daug kur aptinkamas augalas, kuris žaliuoja ir patvoriuose. Turbūt todėl niekas rimtai ja nesusidomėjo. Tačiau, kaip neretai atsitinka, genialumas ir slypi paprastume“, – pažymi mokslininkų grupės vadovė, LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros profesorė Jurga Bernatonienė.
Moksliniai tyrimai patvirtino, jog naujasis natūralios kilmės preparatas veiksmingai šalina širdies ritmo sutrikimus, gerai toleruojamas, saugus ir gali būti plačiai naudojamas aritmijai gydyti.
Pirmojo Lietuvoje sukurto ir tarptautiniu būdu patentuoto antiaritminio natūralios kilmės preparato išradėjų grupėje, be prof. J. Bernatonienės, dirbo LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė, Kardiologijos instituto Membranų biofizikos laboratorijos vyriausieji mokslo darbuotojai Jonas Jurevičius ir Regina Mačianskienė bei Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja Sandrita Šimonytė.
LSMU mokslininkams atlikus išsamesnius preparato poveikio tyrimus, naująjį gaminį tikimasi sėkmingai naudoti gydant širdies veiklos sutrikimus.
Susiję straipsniai
