Lėtinių skausmų kilmė - genetinė?

Nepaisant naujų technologijų pažangos ir lėtinio skausmo problematikos medicinoje aktualumo, skausmas iki šiol vertinamas subjektyviai. T.y. skaitmeninėse, žodinėse ar veido grimasų ir kt. skalėse bei klausimynuose skausmo intensyvumą pacientas nurodo pats.

Tačiau tokio paties intensyvumo skausmą pacientai jaučia ir vertina nevienodai, nors tikslumas svarbus nustatant paciento būklę ar parenkant gydymo priemones.

Tam, kad  varginantis skausmas būtų gydomas adekvačiai ir efektyviai, mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kas lemia skirtingą tokio paties intensyvumo skausmo pojūtį arba kodėl žmonės skausmą toleruoja nevienodai.

Amerikiečių mokslininkai teigia, kad dėl to kalti genai.

Neseniai atlikto tyrimo metu buvo analizuojamas beveik 1000 pacientų skausmo pojūtis. Pagal nurodomo skausmo intensyvumą buvo išskirtos trys grupės: jaučiantys mažus, vidutinius ir intensyvius skausmus.

Daugiausiai pacientų skundėsi vidutiniais ir dideliais skausmais, o mažus skausmus jaučiantys pacientai sudarė tik 9 proc. tiriamųjų. Grupėse buvo nustatyti skirtingi genai. Pvz.: didelius skausmus jaučiantys pacientai pasižymėjo DRD2 geno variantu, vidutinius skausmus jaučiantiems dominavo COMT ir OPRK, o mažus - DRD1 genas.

Atradimas dalinai paaiškina, kodėl pacientai skausmus jaučia skirtingai, suteikia galimybes objektyvizuoti skausmo intensyvumą ar ieškoti naujų efektyvių būdų jam malšinti.

Šaltinis

Perception of Analgesia in Narcotic Users with Chronic Pain: A Multi- Center Cross-Sectional Study Comparing Genotype to Pain VAS (P.A.I.N. Study), Tobore Onojjighofia, et al., to be presented at the American Academy of Neurology’s 66th Annual Meeting, 30 April 2014.