Kovai su skausmu – šaltis ir šiluma: kaip nesusipainioti?

Šildymas ir šaldymas yra nuo seno naudojama efektyvi priemonė skausmui malšinti, tačiau ne laiku panaudota ji gali tik pabloginti situaciją. Kada ir kaip kovai su skausmu tinkamai pasitelkti šaltį, o kada šilumą – atsako vaistininkė.

Reklama

„Šildymo arba šaldymo kompresus galima naudoti esant sumušimams, traumoms, lėtiniams sąnarių ar raumenų, galvos, menstruaciniams, neuralginiams skausmams, šlapimo takų infekcijos metu spazminiam skausmui lengvinti, sergant artritu ar podagra, įkandus vabzdžiui ar pasireiškus alerginei reakcijai – niežėjimui“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Anot jos, vaistinėje dažnai užduodamas klausimas, kurį tepalą geriau naudoti – šildantį ar šaldantį. Pasitaiko atvejų, kad pacientai skundžiasi, jog tepalas nepadėjo. Paklausus, kiek kartų ir dienų tepalą naudojo, jie atsako, kad pasitepė vieną kartą, tą kartą gal geriau pasijuto, bet skausmas visiškai nepraėjo, todėl nusprendė, jog tepalas nepadeda.

„Teptis tepalais reikia ne vieną kartą, o dažnai ir daugiau nei vieną dieną. Jei trauma ar skausmas yra stipresnis, gali prireikti ir geriamų vaistų nuo skausmo bei uždegimo. Pasitaiko atvejų, kai pacientas užsideda spiritinį kompresą ant sąnario, ant viršaus vilnonį audeklą ir papildomai polietileninį maišelį. Susidaręs šilumos perteklius negali pasišalinti, todėl nudegina odą. Ji parausta ir tampa skausminga, jautri. Todėl labai svarbu, užsitepus šildančiu tepalu ar kompresu, nevynioti į maišelius. Skaudamoje vietoje turi būti maloniai šilta, bet neturi skausmingai deginti“, – pavyzdžiais dalijasi G. Tautkevičienė.

Šaldyti ar šildyti?
Šaldymas tinka, kai gresia tinimas, uždegimas, kraujavimas, pvz., traumos metu – nutrūkus ar įplyšus raiščiams būdingas patinimas. Šaltis prilėtina kraujotaką toje vietoje, kraujagyslės susiaurėja, audiniai mažiau plečiasi ir jaučiamas skausmas tampa mažesnis.

„Šaltis veikia kaip anestetikas, lėtina skausmo perdavimo signalą. Vėsūs kompresai tinka niežuliui, sukeltam alergijos ar įkandimo, mažinti, vėsūs akių kompresai ramina ir mažina paburkimą. Taip pat šaldymas gali sumažinti galvos skausmą, patinimą ir skausmą sergant podagra“, – sako vaistininkė.

Šildymas naudojamas siekiant atpalaiduoti, gerinti kraujotaką – tai gali būti pertempti raumenys nuo darbo ar treniruotės, sustingę sąnariai, užsitęsę lėtiniai raumenų, neuralginiai bei menstruaciniai skausmai.

„Pagerėjus kraujo cirkuliacijai, greičiau pašalinama susidariusi pieno rūgštis po intensyvios fizinės veiklos. Šilti kompresai tinka spazminiam skausmui lengvinti. Šiluma veikia atpalaiduojančiai. Tepamoje vietoje atpalaiduojamos kraujagyslės ir audiniai, į juos patenka daugiau kraujo. Deginantis, „lyg elektra nukrečiantis“ skausmas – dažnai raumens užspaustas nervas. Atpalaidavus raumenį, nervas atlaisvėja ir skausmas sumažėja“, – aiškina G. Tautkevičienė.

Jei oda nejautri – geriau nedaryti nieko

Vaistininkės teigimu, šaldyti negalima, jei skausmas trunka ilgiau nei 6 savaites, efektyvesnis gydymas bus pagerinti kraujotaką šildant. Pasireiškus mėšlungiui, šaldymas papildomai skatina raumens susitraukimą – skausmas stiprėja. Šaldyti taip pat negalima, jei ta vieta nutirpusi, oda pūslėta. Prieš treniruotes ar aktyvią fizinę veiklą šaldymas tik padidins traumos tikimybę. Esant prastai kraujotakai, papildomas šaldymas taip pat pablogins situaciją.

„Šildyti negalima, jei oda yra karšta, paraudusi ar nudegusi. Esant dermatitui, stipriai progresavusiai venų trombozei – šildymas gali išprovokuoti paūmėjimą. Po traumos pirmą dieną – skatinti tinimą. Esant atvirai žaizdai šildymas tik paskatins kraujavimą“, – atkreipia dėmesį ji.

Jei oda yra nejautri, nerekomenduojama nei šildyti, nei šaldyti. Nes nejaučiant galima stipriai nudeginti ar nušaldyti ir taip pažeistą vietą. Be to, niekada nereikia naudoti stipraus karščio ir nedėti ledo tiesiai ant odos – ledas turi būti įvyniotas į audeklą. Jei šildant ar šaldant skausmas ar diskomforto jausmas didėja – procedūrą būtina nedelsiant nutraukti.

Kas vyksta organizme?

Šaldomoje vietoje lėtėja kraujo tekėjimas, tokiu būdu mažinamas uždegimo ir patinimo sukeliantis skausmas. Šaltis laikinai sumažina nervinio signalo perdavimą, todėl skausmas slopsta – smegenys vietoje „skauda“ gauna impulsą „šalta“.

„Naudojant šiltus kompresus, toje vietoje dėl padidėjusios temperatūros pagerėja kraujotaka. Nežymiai padidinus skaudamos vietos temperatūrą, galima numalšinti skausmą ir padidinti raumenų lankstumą. Šiluma gali atpalaiduoti raumenis ir skatinti pažeistų audinių gijimą“, – pažymi G. Tautkevičienė.

Šaldyti rekomenduojama kuo greičiau įvykus traumai. Šaldymas trunka 10-15 min., daroma pertrauka ir vėl kartojama. Taip siekiama apsaugoti nervus, audinius ar odą nuo galimo pažeidimo. Esant galvos skausmui, šaltus kompresus galima dėti ant kaktos, kaklo nugarinės dalies ar skaudamos vietos.

„Šaldantys tepalai naudojami po traumos, pasitempimo, kai skausmą lygi patinimas ar uždegimas. Juos galima naudoti įgėlus vabzdžiams – mažėja tinimas, niežulys. Šildantys tepalai tinka užsitęsusiems sąnarių, raumenų skausmams, jaučiant raumens ar sąnario sąstingį, neuralginius skausmus, po ar prieš intensyvią fizinę veiklą“, – rekomenduoja vaistininkė.

Ji priduria, kad yra iš pradžių vėsinančių, o po to šildančių tepalų – jie dažniausiai naudojami traumų, pasitempimų metu, nes pradžioje gerai šaldyti, o po to rekomenduojama gerinti kraujotaką šildant. Jie taip pat gali būti naudojami artrito sukeltam ar neuralginiam, radikulitiniam skausmui malšinti.