Lankymasis tualete dažniau nei kas 3-4 valandas – pirmas šlapimo nelaikymo požymis

Daug nepatogumų kelianti ir viešai mažai aptariama problema – šlapimo nelaikymas – dažnam asocijuojasi tik su garbingo amžiaus žmonių iššūkiais. Tačiau su šlapimo nelaikymu susiduria ir vis daugiau jaunų žmonių, o to priežastys gali slypėti ir įprastuose dienos ritualuose. Jei laiku nesikreipiama pagalbos, šis sutrikimas rimtai paveikia gyvenimo kokybę – be tualeto pertraukų tampa sunku įveikti ilgesnį atstumą, atsiranda psichologinis diskomfortas. Kai kuriais atvejais, tai – ir labai rimtų ligų pranašas.

Reklama

Ne tik vyresnio amžiaus problema

Nors manoma, kad šlapimo nelaikymas dažnai pasireiškia tik vyresnėms moterims, „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė pranešime žiniasklaidai pažymi, kad su šia problema susiduria tiek jaunos moterys, tiek ir vyrai.

„Šlapimo nelaikymas gali būti ir jaunų moterų, patyrusių gimdymo traumas, problema, jis gali pasireikšti ir vyrams po prostatos operacijos, taip pat visiems, turintiems antsvorio, nes padidėjęs riebalinis sluoksnis spaudžia šlapimo pūslę. Šlapimo nelaikymą gali sukelti ir ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, raminamųjų, migdomųjų ar antidepresantų“, – paaiškina vaistininkė.

Kartais jį išprovokuoja ir kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, kofeino vartojimas. Kofeinas erzina šlapimo pūslę ir veikia kaip šlapimą varanti priemonė. Jeigu išgeriate daugiau negu 4 puodelius kavos per dieną, šlapimo nelaikymo tikimybė ateityje gerokai padidėja.

3-4 valandos tarp šlapinimosi – ne dažniau

Sveikam žmogui normalu šlapintis kas 3-4 valandas ir bet koks nukrypimas jau gali būti pirmasis šlapimo nelaikymo požymis. Vaistininkė pastebi, kad pacientai nėra linkę atvirauti apie intymias sveikatos problemas, bet norint save apsaugoti, pasireiškus bet kokiam šlapinimosi sutrikimui, svarbu kuo skubiau reaguoti.

„Net ir nedideliais kiekiais išsiskiriantis šlapimas juokiantis, čiaudint, kosint ar kitaip įsitempiant fiziškai, taip pat jeigu negalite susivaldyti vos išgirdę tekantį vandenį, streso metu, ar paprasčiausiai kelis sykius keliatės šlapintis naktį – visa tai praneša apie šlapimo nelaikymo pradžią“, – sako specialistė ir pataria tokiu atveju nedelsti kreiptis į gydytoją.

Laiku nesikreipus į sveikatos specialistus, liga progresuoja, didėja fizinis ir psichologinis diskomfortas, taip pat galima pavėluotai diagnozuoti pilvo bei dubens srities darinius, neurologinius susirgimus ar šlapimo pūslės akmenis bei infekcijas.

Kokius pratimus galima daryti?

Jeigu susiduriate su silpnu šlapimo nelaikymu, gali padėti dubens dugno raumenų treniravimas.

„Sutraukite raumenis ir laikykite, kol suskaičiuosite iki 10, o tada atpalaiduokite. Šį pratimą reikėtų kartoti po 10 kartų mažiausiai 3 sykius per dieną. Jis naudingas ne tik jau turintiems problemų, bet ir visiškai sveikiems žmonėms, nes stiprindami raumenis sumažinsite šlapimo nelaikymo riziką ateityje“, – nurodo vaistininkė.

Jeigu jaučiamas poreikis labai dažnai šlapintis, vaistininkė pataria treniruoti šlapimo pūslę:

„Eikite į tualetą kas valandą, net jei nenorite. Kitą dieną padidinkite laiko tarpą iki 1,5 valandos, dar kitą – pakentėkite papildomai 30 min. ilgiau. Kartokite tai, kol pradėsite reguliariai šlapintis kas 3-4 valandas“, – sako E. Ramaškienė.