Žiemos traumos: kada šaldyti, o kada šildyti?

„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi rekomendacijomis, kaip ne tik gydyti sutrenkimus ar patempimus, bet ir kaip sumažinti jų tikimybę šiuo sezonu. 

Sutrenkimai ir patempimai

„Sutrenkimai ar patempimai sukelia patinimą, skausmą, kartais ir kraujosruvas, todėl svarbu nedelsti. Pirmiausia reikėtų atvėsinti pažeistą vietą, kad sumažėtų uždegimas. Patempimai dažniausiai įvyksta staiga judant, bandant išlaikyti pusiausvyrą ar slystant. Tiek sutrenkimų, tiek patempimų atveju svarbu greitai reaguoti: šaldymo kompresas pirmosiomis valandomis padeda sumažinti patinimą. Taip pat patartina mažiau judėti, kad trauma nepaūmėtų. Ir nepamirškite, kad po traumos svarbu ne tik vėsinti galūnę, bet ir laikyti ją pakeltą aukščiau“, – teigia vaistininkė E. Ramaškienė

Anot jos, jei skausmas ar patinimas per kelias dienas nemažėja, reikia kreiptis į gydytoją. Jei trauma negydoma tinkamai, ateityje gali kilti rimtesnių komplikacijų.

Kada šaldyti, o kada šildyti?

Vaistininkė E. Ramaškienė pasakoja, kad gydymas gali ne tik sumažinti skausmą, bet ir paskatinti greitesnį gijimą.

„Pirmosiomis 48 valandomis po traumos, jei atsiranda patinimas ir uždegimas, rekomenduojama šaldyti pažeistą vietą. Šaldymas sumažina kraujo pratekėjimą į audinius, todėl mažėja uždegimas ir skausmas. Geriausiai tinka šaldymo kompresai ar specialiai tam skirti maišeliai. Jei jų neturite, tinka bet koks šaltas daiktas iš šaldiklio“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Jei naudojate, produktus iš šaldymo kameros, juos būtina suvynioti į švarų audinį. Šaldykite pažeistą vietą 15–20 minučių, tada darykite pertrauką. Tai kartokite 3–4 kartus per dieną.

„Šiluminį gydymą patariama pradėti naudoti praėjus mažiausiai 48 valandoms po traumos, kai patinimas ir uždegimas pradeda mažėti. Šildymo metodai skatina kraujo apytaką, padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir taip gali paspartinti sumuštų vietų gijimą“, – pasakoja vaistininkė.

Svarbu: kaip sumažinti traumos tikimybę?

Esant plikledžiui geriausia neiti į lauką, tačiau jei būtina, svarbu laikytis kelių pagrindinių saugumo taisyklių.

„Rinkitės neslystančią avalynę, kuri gerai sukimba su ledu. Venkite nenuvalytų ir apledėjusių takų, jei įmanoma, pasirinkite saugesnį, nors ir ilgesnį, kelią. Eikite atsargiai, mažais žingsniais, šiek tiek sulenkę kelius, kad sumažėtų griuvimo rizika. Rankas laikykite laisvas, o ne kišenėse, nes taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą. Jei vis dėlto paslystate, stenkitės kristi ant šono, kad išvengtumėte rimtesnių traumų“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

Vyresniems žmonėms, kurie dažnai gyja lėčiau, vaistininkė rekomenduoja vaikščiojant lauke naudoti metalinį neslystantį antgalį ant lazdelės arba vaikštynę. Taip pat verta įsigyti specialias apsaugas ant batų, kurios pagerina sukibimą su slidžiais paviršiais ir padeda išvengti kritimų.