Ksavera Vaištarienė: „Mažiau, - vadinasi, sveikiau“ (3)

„Ilgai gyvena tik neprivalgę žmonės“, - sako humoro jausmo nestokojanti chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė. Kaune sveikatos dienų parodoje paskaitą skaičiusi Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė atskleidė svarbiausias tinkamos mitybos, maisto derinimo ir pagrindinių klaidų tiesas.

Reklama

Pusryčiams - avokadas

„Pusryčiams labai tinka kava, o kiek vėliau galima suvalgyti juodos duonos su plonai atpjautu avokado griežinėliu. Avokadas labai naudingas, kadangi turi 20 proc. aukščiausios kokybės riebalų ir 2 proc. baltymų. Sotumo jausmą jo suvalgę jausite iki pietų“, - maistingus ir vegetariškus pusryčius siūlo doc. Ksavera Vaištarienė.

Pusryčiams išgėrus puodelį kavos, likusią dienos dalį ji kava siūlo nepiktnaudžiauti.

„Vienas kavos puodelis per dieną tinka visiems žmonėms ir netgi yra naudingas, o du puodeliai – draudžiama“, - įsitikinusi ji.

Nereikia vandens

„Po pusryčių, išgėrusi kavos, vėliau pati geriu ir kitiems rekomenduoju gerti žaliąją arbatą, o vakarais – žolelių arbatas. Esu prieš gryno vandens gėrimą, per visą gyvenimą bemaž nesu išgėrusi nė vienos stiklinės gryno vandens“, - atvirauja ilgus metus vegetarišką gyvenimo būdą propaguojanti moteris.

Pasak jos, filosofas Vydūnas yra sakęs, kad jeigu žmogus matinasi vegetariškai, valgo labai vandeningai, kadangi daržovėse yra 80 proc. vandens, o organizmui daugiau vandens ir nereikia, kitaip inkstai ir kepenys mirksta vandenyje, o mes nuo to tinstame, pučiamės ir storėjame.

„Be to, vanduo labai šaldo organizmą – sustoja kraujas, sustoja limfa“, - dar vieną priežastį mažinti vandens gėrimą pateikia K. Vaištarienė.

Puikiausias maistas – sriuba

Chemikė tikina, kad pietums ar vakarienei puikiai tinka su vandeniu verdama vegetariška sriuba.

„Vydūnas sakė, kad virti kaulus ar mėsą kaip sriubos sultinį yra nenormalu, jis tokią mėsą vadino dvėselėna ar lavoniena, o tokią sriubą – lavono nuoviru“, - sako ji.

Anot K. Vaištarienės, tiems, kurie pietums srebia sriubą, pravartu prisiminti, kad jos galima suvalgyti tik 300 ml, kadangi tokios talpos yra žmogaus skrandis.

Suvartojus tokį kiekį sriubos antrą patiekalą reikia pamiršti.

Per daug valgome ir skubame

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė sako, kad viena pagrindinių mitybos klaidų yra ta, jog žmonės valgo tiesiog per daug.

„Pirmiausia – valgome per daug, antra – per daug geriame, trečia – neteisingai pasirenkame produktus, susiviliojame gražiomis pakuotėmis“, - tikina moteris ir priduria, kad valgyti galima tik naminį, savo gamybos maistą arba itin aukštos kokybės ir labai patikimą.

Kita svarbi mitybos klaida – skubėjimas valgant, nereguliarus maitinimasis, per mažai kramtomas maistas. Jei neturime pakankamai laiko, geriau net nepradėkime valgyti, o vandenį gerkime 15 minučių prieš valgį, tik ne jo metu ar iškart po jo.

„H. Flečeris yra atlikęs eksperimentą: žmonėms buvo siūloma valgyti mėsą ir daržoves, o valgant kramtyti mažiausiai 50 kartų. Kai žmonės 50 kartų kramtė mėsą, ji darėsi ypač bjauraus skonio ir konsistencijos, ne vienas net pradėjo vemti. O lygiai tiek pat kartų kramtomos daržovės eksperimento dalyviams darėsi vis skanesnės“, - pasakoja K. Vaištarienė.

Cukrus nereikalingas

Dar viena rimta problema - kad mes vartojame per daug riebalų.

„Moterims per parą pakanka 2 šaukštų, o vyrams – 3 šaukštų kokybiško aliejaus. Tam geriausiai tinka alyvuogių aliejus, o nekokybiškas aliejus yra tiesioginis nuodas mūsų organizmams“, - neabejoja K. Vaištarienė.

Pasak vegetarės, cukrus organizmui išvis nereikalingas, kadangi rūgština kraują, o ji pati jį vadina net kalcio grobiku, kadangi jis pasiima kalcį ir iš kaulų, ir iš dantų.

Moteris pataria per dieną suvartoti tik vieną šaukštą medaus ir nepadauginti vaisių.

„Reikia valgyti daugiau daržovių, grūdų ir duonos, o druskos suvartoti tik 4 g per dieną. Tačiau nepamirškite, kad 100 g duonos jau yra 2 g druskos, tad jei suvalgėte 200 g duonos – paros druskos normą jau suvartojote ir daugiau druskos jums tikrai nereikia“, - sako K. Vaištarienė.

Mažiau baltymų, daugiau derinimo

Kita rimta mitybos klaida – per gausus baltymų vartojimas.

„Užtenka 100 g per dieną. Baltymai – tai vėžio maistas. Jei labai mėgstate kiaušinius, pieno produktus –tikimybė po 50-ies susirgti vėžiu labai išauga“, - užtikrintai sako vegetarizmo šalininkė.

Moteris taip pat pabrėžia, kad itin svarbu derinti maistą, pavyzdžiui, nevalgyti rūgščių produktų su krakmolingais.

„O mes, lietuviai, taip mėgstame bulves su kefyru... Tačiau pavalgę šio derinio vargstame nuo pilvo pūtimo. Tai ir yra maisto nederinimo pasekmė“, - teigia ji.

Pieno produktus ir vaisius reikia valgyti tik atskirai, su niekuo nemaišant. Taip pat per dieną reikia vartoti tik vienos rūšies baltyminį produktą.

„Tai reiškia, kad jei per balių prie stalo suvalgiau žuvies, mėsytės ragauti geriau nereikia, o didžiausias nuodas ant šventinio stalo – tortas, pyragaičiai ir kiti desertai. Pagalvokite, cukraus organizmui visiškai nereikia, o į tortą jo gali būti įmaišyta 200 g ar daugiau. O ką kalbėti apie kitus saldumynų ingredientus“, - ko vengti švenčių metu, pataria K. Vaištarienė.

Mažiau valgai, ilgiau gyveni

Doc. K. Vaištarienė mano, kad reikia valgyti nedaug, o prie to paprasčiausiai priprantama.

„H. Molis sako, kad maistą reikia valgyti mažomis porcijomis, iš mažų lėkščių, o valgyti neskubant, neskaitant, nežiūrint televizoriaus, nekalbant ar prie stalo neauklėjant vaikų ir vyro, kaip dažnai atsitinka. Taip pat, anot H. Molio, būtina iškrova“, - sako K. Vaištarienė.

Vegetarė teigia, kad organizmą puikiai valo grikiai: „Jų suvartoti per dieną tereikia tris stiklines, o paruošti nuplikius virintu vandeniu ir palikus po šiltu apklotu pusvalandžiui“.

DNR stiprinimas per daržoves

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės nuomone, sparčiai populiarėjanti žaliavalgystė yra geros mitybos pavyzdys, kadangi tokia mityba suteikia geriausias medžiagas žmogaus organizmui. „Geriausi produktai yra burnotis, burokėliai, česnakai, kurių dvi skiltelės per dieną žmogui tiesiog būtinos. Svogūnai, kopūstai, morkos, pomidorai taip pat labai naudingi, ridikai ir jų sultys saugo sąnarius ir imunitetą“.

Tobuliausias maistas, pasak K. Vaištarienės, skirtas žmogaus DNR stiprinti, yra sėklos, ankštiniai ir jų daigai, prieskoniai, tačiau natūralūs ir savos gamybos, bei riešutai.

„Neseniai sužinojau, kad cinamonas stiprina kasą, tad truputį rekomenduočiau kasdien įberti į arbatą ar paskaninti obuolius“, - pataria garbaus amžiaus vegetarė.

Geriausiai DNR tobulinamas, pasak jos, vartojant daržoves, uogas, riešutus ir sėklas. Priešingą poveikį turi karamelės, zefyrų, šokolado, džemo, citrinų ir kitus panašių saldžiųjų produktų vartojimas.

Ilsėtis ir anksti keltis             

Taip pat sveikatai svarbi ne tik mityba – organizmas reikalauja ypatingo poilsio, todėl rekomeduojama eiti miegoti vėliausiai 22 val., kadangi iki 24 val. miego valandos dvigubinasi. „Tai reiškia, kad jei miegoti nuėjote 22 val., organizmas iki 24 val. ilsėjosi ne 2val., tačiau 4 val. Tokiu principu besivadovaujantys keliasi anksti ir jaučiasi žvalūs. Juk taip malonu ankstyvą rytą išeiti į gamtą ir pabėgioti ar pasimėgauti kitokiu sportu“, - svarbą anksti keltis ir deramai pailsėti dėsto doc. K. Vaištarienė.