Šeštadienis, 2024.04.13
Reklama

Krūties vėžio ląstelės kraujuje verčia susirūpinti

2012-09-25 00:02:51

Nors vėžinėmis ligomis sergančių ligonių kraujuje tarp milijardo sveikų ląstelių randama tik viena CTC (circulating tumor cells) ląstelė, mokslininkai teigia, kad jos nustatymas dar prieš tai,  kol auglys išsivysto iki tokio dydžio, kai jis aptinkamas įprastais tyrimo metodais, yra reikšmingas ir daug vilčių teikiantis atradimas.

Navikas su kraujagyslėmis
© Fotolia.com

Naudingas ankstyvai diagnozei

Bent vienos krūties vėžio ląstelės nustatymas pacienčių, sergančių  nemetastazavusiu krūties vėžiu, kraujuje daugiau nei keturis kartus padidina mirštamumo ir vėžio recidyvo riziką per dvejus metus.

Įrodyta, kad nustačius krūties vėžio ląsteles pacienčių, sergančių metastazavusiu krūties vėžiu, kraujuje galima prognozuoti ligos stadiją, eigą. Kalifornijos universiteto perspektyvinė studija parodė, kad kraujo testas gali būti sėkmingai naudojamas ir nustatant nemetastazavusio krūties vėžio prognozes. Nors testas nėra parengtas rutininiam naudojimui, jis yra patogus, mažai invazyvus ir naudingas  ankstyvų krūties vėžio stadijų diagnostikai.

Tiriamąją grupę sudarė 302 pacientės, sergančios operabiliu krūties vėžiu. Navikas diagnozuotas vienoje krūtyje ir neturėjo malignizacijos požymių kitoje krūtyje ar kito pirminio naviko požymių penkerius metus po nustatytos diagnozės. 24 proc. moterų buvo rastos krūties vėžio ląstelės periferiniame kraujuje. CTC skaičius buvo apskaičiuojamas taikant tam tikrą skaičiavimo metodiką (Cell Search System) vienodame tūryje - 7,5 ml kraujo. 

Buvo nustatyta, kad vienai iš dešimties tiriamųjų rastos dvi ar daugiau ląstelių 7,5 ml kraujo. Rizika blogai prognozei didėjo proporcingai nustatytų ląstelių skaičiui. Ji buvo 5,50 karto didesnė nustačius dvi ir daugiau vėžio ląsteles nei radus mažiau nei dvi ląsteles; 6,74 karto didesnė nustačius tris ir daugiau ląstelių nei radus mažiau nei tris ląsteles tame pačiame periferinio kraujo tūryje ir t. t. Tikimybė išgyventi mažiausiai dvejus metus buvo panašiai proporcinga nustatytam CTC skaičiaus didėjimui. 

Pažymėtina, kad nesant naviko požymių, galima aptikti cirkuliuojančias vėžines ląsteles, kurios svarbios ankstyvai vėžio diagnostikai.

Tokiu būdu nustatyta, kad radus bent vieną cirkuliuojančią kraujuje krūties vėžio ląstelę moterims, sergančioms nemetastazavusiu krūties vėžiu, mirštamumo ir recidyvų  rizika dvejų metų laikotarpiu padidėja daugiau nei keturis kartus. Ši rizika auga proporcingai nustatytų vėžinių ląstelių skaičiui periferiniame kraujuje.  

Nors studija baigta, o duomenys statistiškai patikimi, mokslininkai teigia dar nežinantys, kaip panaudoti rezultatus praktiškai. Ar radus ląsteles taikytinas diferencijuotas ar papildomas gydymas, ar reikalinga chemoterapija- tai klausimai, į kuriuos reikės atsakyti. Aišku viena, kad vėžinių ląstelių skaičiaus vertinimas yra perspektyvus metodas nustatant ankstyvą vėžį, gydymo efektyvumą ir ligos prognozes.

Atsakymų dar nėra

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas vyriausiasis mokslo darbuotojas Kęstutis Sužiedėlis „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad krūties vėžio vystymasis priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl klinikinė ligos eiga

yra labai skirtinga kiekvienu ligos atveju: „Ligos eigos ir gydymo rezultatų skirtumai verčia vėžio tyrėjus ir gydytojus visame pasaulyje ieškoti ligos atvejus charakterizuojančių veiksnių, kuriuos būtų galima naudoti ligos prognozei bei tinkamiausio gydymo parinkimui. Daug dėmesio skiriama molekuliniams veiksniams – biožymenims. Kalifornijos universiteto mokslininkų studija kaip tik ir yra puikus tyrimo, kuriuo siekiama rasti molekulinių biožymenų krūties vėžio molekuliniam klasifikavimui, pavyzdys“.

Kaip galima būtų įvertinti šios studijos rezultatus šiandien? „Mokslininkai tyrė cirkuliuojančių vėžinių ląstelių skaičiaus nemetastazavusio krūties vėžio pacienčių kraujuje ir ligos progresavimo, taigi ir metastazavimo proceso sąsajas. Tai labai sudėtingas uždavinys – šiandien jau žinome, kad metastazavimo procesą molekuliniame lygmenyje galima suskirstyti į kelis etapus. Vieno etapo rezultatas – vėžinių ląstelių gebėjimas atsiskirti nuo pirminio naviko. Teoriškai po to jau galima nustatyti ir cirkuliuojančias vėžines ląsteles, bet dėl naudojamų metodų jautrumo ribų tai nebūtinai pasiseks, - kalbėjo K. Sužiedėlis. - Kito metastazavimo proceso etapo rezultatas – vėžinių ląstelių gebėjimas formuoti makrometastazes (nustatyta, kad atsiskyrusios nuo pirminio naviko vėžinės ląstelės geba įsitvirtinti nutolusių organų audiniuose, bet ne iš karto geba formuoti makrometastazes, o kurį laiką paciento organizme formuojasi tik mikrometastazės). Akivaizdu, kad ligos progresavimas priklauso nuo vėžinių ląstelių gebėjimo formuoti makrometastazes“.

Ar cirkuliuojančių vėžinių ląstelių skaičiaus tyrimai gali padėti atskirti, ar vėžinės ląstelės geba formuoti makrometastazes? Atsakymo į šį klausimą, pasak mokslininko, kol kas dar nėra. Jo manymu, Kalifornijos universiteto tyrėjų rezultatai leidžia tikėtis teigiamo atsakymo, deja, studijos tiriamųjų skaičius ir trukmė yra pernelyg maža, kad būtų galima daryti išvadas. „Kitų tyrėjų darbų, skirtų cirkuliuojančioms vėžinėms ląstelėms, rezultatai teigia, kad ligos prognozę atspindi ne bet kurios cirkuliuojančios vėžinės ląstelės, o tik savitieji šių ląstelių dariniai. Tokius pastebėjimus galima paaiškinti būtent metastazavimo proceso molekuliniais etapais. Tikėtina, kad savitieji cirkuliuojančių vėžinių ląstelių dariniai būtent ir atspindi ląstelių gebėjimą formuoti makrometastazes. Kalifornijos universiteto mokslininkai netyrė šio reiškinio, bet išlieka galimybė, kad jų naudotas cirkuliuojančių vėžinių ląstelių nustatymo metodas taip pat leidžia nustatyti tik ypatingus ląstelių darinius“, - aiškino portalo pašnekovas, vildamasis, kad tęsiant tyrimus šioje srityje ateityje galima laukti geresnio cirkuliuojančių vėžinių ląstelių ir jų nustatymo metodų svarbos ligos prognozei vertinimo. „Akivaizdu, kad šiandien dar per anksti naudoti cirkuliuojančių vėžinių ląstelių tyrimus vėžio atvejo klasifikavimui ir prognozei, bet neabejotina, kad šios srities tyrimai yra svarbūs ir juos būtina tęsti. Kitas labai svarbus šios srities tyrimų klausimas: ar skirtinguose metastazavimo etapuose pakinta ir vėžinių ląstelių jautrumas priešvėžinei terapijai? Tikėtina, kad šios srities tyrimai, kurie vykdomi ir Lietuvoje, leis ne tik geriau suprasti metastazavimo procesą, bet taip pat padės parinkti tinkamiausią gydymą, priklausomai nuo ligos prognozės ir ligos stadijos kiekvienu atveju“, - sakė K. Sužiedėlis.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Lucci, A, et al "Circulating tumour cells in non-metastatic breast cancer: A prospective study" Lancet Oncol 2012; DOI: 10.1016/S1470-2045(12)70209-7.

Krell J and Stebbing J "Circulating tumour cells as biomarkers in early breast cancer" Lancet Oncol 2012; DOI: 10.1016/S1470-2045(12)70245

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Suvaldyti kokliušą gali skiepai bei kosėjimo ir čiaudėjimo higiena
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atve...
Santaros klinikų bendruomenė gedi dėl ligos netekusi doc. dr. Editos Kazėnaitės
„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesio...
Pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos
Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir g...
Vaistų nuo skausmo vartojimo klaidos ir galimas šalutinis poveikis
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia univers...
Lošimų priklausomybė: kaip atpažinti, spręsti ir išlipti iš duobės?
Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklaus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų