Kodėl Kell antigenas kraujyje toks svarbus?

Reta kraujo ypatybė, apie kurią nemažai kraujo donorų sužino tik po išsamesnių tyrimų. Taip galima apibūdinti Kell antigeną, kuris, nors ir itin retas, kai kuriems pacientams ypač svarbus. Pranešime žiniasklaidai Nacionalinis kraujo centras (NKC) rašo, ką apie jį reikėtų žinoti kraujo donorams ir recipientams. 

Antigenas yra tam tikras darinys, kurį žmogaus kraujo ląstelės – eritrocitai – turi savo paviršiaus apvalkale. Būtent pagal šiuos darinius nustatomos kraujo savybės ir donoro ir recipiento suderinamumas (ar vieno žmogaus kraujas tiks kitam). Dauguma žmonių žino A, B, O kraujo grupes ar rezus faktorių, tačiau antigenų yra gerokai daugiau.

Vienas jų ir yra Kell antigenas, kuris dažniausiai lieka nepastebėtas, kol atsiranda poreikis tiksliai įvertinti kraujo suderinamumą. Taip yra todėl, kad įprastai pakanka žinoti tik kraujo grupę ir rezus faktorių, o retesni antigenai vertinami tik esant medicininei būtinybei. Skaičiuojama, kad Kell antigeną turi tik apie 9 proc. baltosios ir vos 2 proc. juodosios rasės žmonių.

Kodėl Kell antigenas toks svarbus?

Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, apie Kell antigeną ir jo suderinamumą ypač svarbu žinoti tais atvejais, kai pacientui reikia perpilti kraują.

Pasak jo, jei žmogui, neturinčiam Kell antigeno, būtų perpilamas Kell antigeną turintis kraujas, organizmas gali pradėti gaminti antikūnus. Tokia imuninė reakcija ne visada pasireiškia iš karto, tačiau vėliau ji gali apsunkinti pakartotinius kraujo perpylimus ir sukelti rimtų komplikacijų. Daugelyje šalių kraujo su Kell antigenu nerekomenduojama perpilti sergantiems onkologinėmis ir kraujo ligomis.

„Pacientams, kuriems jau yra susiformavę antikūnai prieš Kell antigeną, tinkamo kraujo parinkimas tampa sudėtingesnis ir reikalauja itin kruopštaus suderinamumo įvertinimo“, – sako D. Gutauskas.

Kell antigenas yra reikšmingas ne tik kraujo perpylimų metu, bet ir kitais atvejais, pavyzdžiui, nėštumo laikotarpiu. Jei nėščioji neturi Kell antigeno, o vaisius jį paveldi iš tėvo, moters organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, galinčius paveikti vaisiaus kraują ir sukelti mažakraujystę. Tokiais atvejais nėštumas yra atidžiau stebimas, atliekami papildomi tyrimai, o prireikus taikomas specializuotas gydymas. Tad Kell antigeno nustatymas leidžia laiku įvertinti galimas rizikas ir užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus saugumą.

Be nėštumo, Kell antigeno suderinamumas ypač svarbus pacientams, kuriems dėl lėtinių ar onkologinių ligų, sunkių traumų reikalingi pakartotiniai kraujo perpylimai. Tokiais atvejais net ir anksčiau susiformavę antikūnai gali lemti, kad netinkamai parinktas kraujas sukeltų nepageidaujamas imunines reakcijas. Tad išsamus kraujo suderinamumo vertinimas, įskaitant Kell antigeną, yra būtinas saugiam ir veiksmingam gydymui.

Ką svarbu žinoti Kell antigeną turintiems žmonėms?

Žmonėms, turintiems Kell antigeną, svarbu žinoti, kad ši kraujo savybė neturi jokios įtakos bendrai savijautai ar organizmo veiklai ir nėra kliūtis kraujo donorystei.

Priešingai, tokio donoro kraujas tam tikrais atvejais gali tapti itin reikalingas pacientams, kuriems būtinas tiksliai suderintas kraujas. Nors dėl palyginti reto Kell antigeno paplitimo recipientų, kuriems reikia būtent tokio kraujo, nėra daug, o ir pačių tinkamų donorų skaičius yra ribotas, kiekviena donacija būti ypač reikšminga.

D. Gutauskas pabrėžia, kad nustatę Kell antigeną medikai gali greičiau parinkti tinkamą kraują, sumažinti galimų komplikacijų riziką ir užtikrinti saugų kraujo perpylimą.

Kraujo aukoti gali visi 18–65 m. šalies gyventojai: vyrai šešis kartus per metus, moterys – keturis. Vis dėlto gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos. Taip pat svarbu nepamiršti, kad duodant kraują būtina būti visiškai sveikam, kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar kitomis sunkiomis lėtinėmis arba pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.