Kol dantų neskauda, jie nerūpi

Dauguma tėvų savo atžalų dantimis susirūpina tik tada, kai juos pradeda skaudėti, neformuoja jų burnos higienos įgūdžių, nes patys neturi. Todėl Lietuva pagal vaikų dantų ligų paplitimą pirmauja visoje ES ir lenkia net Ukrainą, Baltarusiją. Todėl nuo šių metų vaikai, prieš eidami į mokyklą, privalomai tikrinami odontologo.

Pūlinių pasekmės

Dažniausia dantų liga – ėduonis. Vaikų gydytojos odontologės prof. habil. dr. Irenos Balčiūnienės teigimu, ši liga vaikų dantis pažeidžia jau nuo dvejų metų. Iš pradžių nukenčia priekiniai viršutiniai, o nuo trejų metų – ir krūminiai dantys. O užleistas pieninių dantų ėduonis dažnai pakenkia nuolatiniams dantims: mat po pirmaisiais dantimis jau formuojasi nuolatinių užuomazgos.

Jei dantys laiku negydomi, ant jų šaknų viršūnių formuojasi pūliniai ir gali prasidėti periodontitas, ardantis dantų kaulus. Tada odontologas, padaręs danties nuotrauką, sprendžia, ar jį dar galima gydyti, ar jau būtina rauti, kol šis nepadarė didelės žalos nuolatinių dantų užuomazgoms ir apskritai vaiko sveikatai. „Įsivaizduokite, kokį stresą patiria 3–4 metų vaikas, kai jam rauna dantį“, – baisėjosi pašnekovė. Be to, praradus dantį, formuojasi sąkandžio anomalija ir, kad taip neatsitiktų, į jo vietą tenka dėti plokštelę.

Pasak profesorės, dėl nesveikų dantų pirmiausia kyla virškinimo trakto problemų, o pūliniai alergizuoja bei jautrina visą organizmą ir gali sukelti reumatą, inkstų bei kvėpavimo takų ligas ir kt. Dėl nesveikų dantų gali būti ir ligų atkryčių. O jei yra rimtų širdies problemų, kai būtina operacija, ji neatliekama, kol nepagydomi dantys.

Profilaktika pamiršta

Tačiau dažniausiai tėvai savo vaiką pas odontologą atveda tik tada, kai jis kenčia skausmą. Tada tenka jiems aiškinti, ką reikia daryti, kad tai nepasikartotų ir vaikas nesikankintų. „Tėvai privalo žinoti, kas vyksta vaiko burnoje“, – sakė I.Balčiūnienė. Deja, dažniausiai būna priešingai – jie nieko nežino nei apie burnos higieną, nei apie profilaktinių patikrų svarbą.

Šiais laikais visur pilna informacijos, bet susidaro įspūdis, kad tėvai nieko neskaito. „Tik tėvai kalti, kad mūsų šalyje taip paplito vaikų dantų ligos, kad šioje srityje lenkiame visas kitas ES šalis“, – piktinosi profesorė. Ir pridūrė – švarūs pieniniai dantys negenda. Gerai, kad nuo šių metų vaikų tėvai, prieš leisdami juos į mokyklą, privalo nuvesti pas odontologą. Mat dabar Vaiko sveikatos pažymėjime turi būti ne tik šeimos gydytojo, bet ir odontologo parašas. Numatoma tikrinti ir darželinukus.

Be to, prieš pat mokslo metų pradžią Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Odontologų rūmais organizavo seminarus „Odontologinių ligų epidemiologija ir profilaktika“ mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. Jiems moksleivių tėvai ir turi pateikti minėtus pažymėjimus.

Anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistės Valentinos Naktinienės, specialistai, dirbantys ugdymo įstaigose, yra ES kursuose persikvalifikavusios medicinos seselės, anksčiau teikdavusios tik smulkią medicinos pagalbą. O šiųmečiuose seminaruose visuomenės sveikatos specialistai įgis žinių apie burnos ligų profilaktikos principus, epidemiologinių ligų tyrimo atlikimo metodiką bei statistinių duomenų analizę. Ją turės atlikti, remdamiesi formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ duomenimis. Specialistai mano, kad tai padės apsaugoti vaikų sveikatą ir išvengti rimtų problemų jiems augant bei suaugus.

Liūdni rezultatai

Odeta Širvinskienė, rinkdama duomenis savo diplominiam darbui, atliko tyrimą keturiose privačiose atsitiktiniu būdu pasirinktose Kauno dantų protezavimo klinikose. Iš viso apklausė 195 respondentus. Paaiškėjo, kad nemažai jų, būdami 35–65 metų, nežinojo, kaip dažnai reikia valyti dantis. Daugelis nežinojo, kokius dantų šepetėlius ir pastas reikia rinktis, norint išvengti dantų ir dantenų ligų. Beveik pusė apklaustųjų teigė niekada nesilankę pas burnos higienistą, net 71,3 proc. apie profesionalią burnos higieną visai nebuvo girdėję. Prasta burnos higiena nustatyta 53,3 proc. apklaustųjų. Net 59 proc. respondentų, dar nesulaukusiųjų 45 metų, jau nešiojo dantų protezus, kurių nemokėjo prižiūrėti.

Henrieta Aleknienė,

valstietis.lt