Kokių kompensuojamų vaistų ir medicinos priemonių privalo turėti kiekviena vaistinė?

​Daugelis vaistus perkančių gyventojų žino, kad kompensuojamųjų vaistų recepte juos skiriantis gydytojas įrašo vaisto veikliąją medžiagą (cheminį pavadinimą), o pacientui įsigyjant reikiamą vaistą verta pažiūrėti į vaistinės monitoriaus ekraną ir pasidomėti kaina. Monitoriaus ekrane vaistininkas privalo parodyti visų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga sąrašą ir pirmiausia pasiūlyti įsigyti vaistą su mažiausia priemoka. Tačiau ar visi žino apie Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą?

„Nuo 2010 metų galioja reikalavimas vaistinėms turėti ir pacientui pasiūlyti kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka. Tai patogu pacientams, kurie nori racionaliai rinktis vaistus ir už juos nepermokėti – tuomet pacientams nereikia į tą pačią vaistinę vykti kelis kartus ar ieškoti kitose vaistinėse", – teigia Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Šertvytytė-Vičienė.

Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į tai, kokių vaistų Lietuvoje skiriama dažniausiai. Pavyzdžiui, dabar jame yra 58 bendrinių pavadinimų vaistų grupės: kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti, vaistai nuo cukrinio diabeto, astmos, pernelyg didelio akispūdžio ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia. Vaistinėse taip pat privalu turėti pigiausių ir dažniausiai vartojamų medicinos pagalbos priemonių – diagnostinių juostelių gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, sauskelnių suaugusiesiems.

Pasak A. Šertvytytės-Vičienės, pasitaiko, kad vaistinė neturi norimo vaisto su mažiausia priemoka, tačiau tuomet paciento prašymu privalo jį užsakyti, kad jis būtų pristatytas per kelias dienas.

Vis dėlto, vaistinėje visada turi būti pakankamai į būtinų turėti sąrašus įrašytų kompensuojamųjų vaistų ir MPP, kad pacientas iš karto galėtų juos įsigyti, išskyrus tuos atvejus, kai vaistinė praėjusį metų ketvirtį tokio bendrinio pavadinimo ir atitinkamo stiprumo, koks yra sąraše, vaistų ar tokios pačios MPP nepardavė arba jie buvo laikinai netiekiami Lietuvos rinkai. Tačiau ir tokiu atveju vaistinė privalo turėti pakankamai pigiausių bet kokio kito stiprumo šio bendrinio pavadinimo vaistų ir bet kokio panašaus dydžio šios paskirties MPP, kurių per pastaruosius tris mėnesius buvo parduota daugiausiai.

Taip siekiama užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės turėtų daugiau galimybių be jokių sunkumų įsigyti kompensuojamųjų vaistų, kurių didelė kainos dalis ar net visa kaina yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

VLK informacija