Kokia duona naudingiausia?

Vasario 5 dieną minint Šv. Agotos dieną, bažnyčioje šventinama duona, kuri, tikima, namus apsaugo nuo nelaimių, taip pat prisimenamos gerosios duonelės savybės. Kokių naudingųjų medžiagų duonoje gausu ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį ją renkantis?

Reklama

Duona – vienas pagrindinių energijos šaltinių

Duonoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralų, taip pat maistinių skaidulų. Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.

Gausu angliavandenių. Duonoje yra nemažai baltymų, tačiau pagrindinė joje esanti medžiaga – angliavandeniai. Iš visų duonoje esančių riebalų net 50 proc. yra gerieji (polinesočiosios riebalų rūgštys).

Maistinių skaidulų nauda. Duonoje esančios maistinės skaidulos, ląsteliena ir hemiceliuliozė, gerina žarnyno veiklą, padeda užkietėjus viduriams. Ląsteliena taip pat padeda išvalyti organizmą nuo šlakų.

Mineralinių medžiagų šaltinis. Duonoje yra visų organizmui būtinų mineralinių medžiagų. Per dieną suvalgius tris keturias riekeles duonos, galima gauti beveik visą paros normą fosforo, magnio, kalio, cinko. Duonoje taip pat daug geležies, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ją organizmas blogiau įsisavina nei iš mėsos. Duonoje yra ir 10 proc. kalcio paros normos.

B grupės vitaminai. Daugiausia duonoje B grupės vitaminų: B1 ir B2. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą. Nemažai duonoje ir vitamino E, kuris kovoja su organizmą žalojančia ląstelių oksidacija. Iš duonos gauname 24 proc. vitamino PP paros normos.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis duoną?

Norint valgyti kokybišką ir sveikatai naudingą duoną, reikėtų atidžiai perskaityti informaciją ant pakuotės.

Aukščiausios rūšies miltai – ne geriausi. Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo daugiau kartų jis perdirbamas – valomas, tuo mažiau mikroelementų lieka. Kadangi aukščiausios ir antros rūšies kvietiniai miltai yra valomi, tad ir naudingų medžiagų (mineralinių medžiagų ir amino rūgščių) iš jų pagamintoje duonoje yra du tris kartus mažiau, nei iš rupaus malimo miltų iškeptoje duonoje.

Kuo baltesnė duona, tuo mažiau skaidulų. Norėdami, kad duona būtų šviesesnė, gamintojai stengiasi kuo geriau nuvalyti grūdą, todėl joje lieka mažiau skaidulų. Pavyzdžiui, kvietinėje duonoje iš nevalytų grūdų maistinių skaidulų yra 2 proc., iš antros rūšies miltų – tik 0,4 proc., batonuose iš pirmos rūšies miltų arba forminėje baltoje duonoje – 0,1 proc. Tuo tarpu ruginėje duonoje maistinių skaidulų yra apie 1,1 proc.

Linų sėmenyse esantys aliejai kepant virsta transriebalais. Duoną reikėtų rinktis tą, kurios sudėtyje nėra linų sėmenų. Mat jie turi daug kepimui neatsparių riebalų, kurie kepant duoną aukštoje temperatūroje virsta transriebalais. Pastarieji didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl didėja, pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos rizika. Transriebalai siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, padidinta diabeto rizika.

Ruginė ar kvietinė? Ruginė duona turi mažiau kalorijų negu kvietinė, todėl ją naudingiau valgyti viršsvorio turintiems žmonėms. Ruginėje kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų – 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio. Be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus. Tačiau ruginė duona gana rūgšti, todėl nerekomenduojama esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimui, chroniniam gastritui, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, tuomet geriau tinka kvietinė.

Kokybiškiausia namuose kepta duona

Renkantis pramoniniu būdu pagamintą duoną, reikėtų atkreipti dėmesį ar tešlai kildinti nebuvo naudojami purikliai, dedama mielių. Siekiant kuo geresnių skonio savybių, į pramoniniu būdu iškeptą duoną dažnai dedama gana daug cukraus ir druskos, neretai pridedama linų sėmenų ir klaidingai nurodoma, kad toks produktas ypač sveikas.

Specialistų manymu, sveikatai naudingiausia ir kokybiškiausia – namuose kepta duona.

Nuo seno tikrasis duonos raugas gaminamas tik iš miltų ir vandens, o mielių nededama. Manoma, kad mielės sukelia skrandžio rūgštingumą. Be to, natūraliame rauge labai mažai riebalų, itin daug ląstelienos. Iš natūralaus raugo iškepta duona gerina virškinimą, yra soti, minkšta. Be to, puikiai išsilaiko net kelias savaites, nepraranda nei skonio, nei maistinių savybių. Svarbu ir tai, kad kepant duoną namuose, kiekviena šeimininkė gali ją paskaninti mėgstamais, organizmui naudingais priedais, pavyzdžiui, moliūgų, saulėgrąžų sėklomis, kmynais, pagardinti nedideliu žiupsneliu druskos ir cukraus. Vis tik reikėtų nepamiršti, kad dėl žalingo transriebalų poveikio organizmui, į tešlą nereikėtų dėti linų sėmenų, tačiau jais galima apibarstyti jau iškeptą, pravėsusią duoną.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba