Jei norite būti sveikesni – valgykite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto

Kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus.

Reklama

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad daug skaidulinių medžiagų yra avižų kruopose ir daržovėse bei pupelėse, tačiau apie pusė apklausos dalyvių teigė manantys, kad daug šių medžiagų yra bananuose, o apie trečdalis minėjo žuvį, bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus.

SAM primena, kad suaugusiesiems per parą rekomenduojama suvartoti 25–35 g skaidulinių medžiagų. „Kitaip sakant, jei jūs per parą su maistu gaunate 2000 kcal, tai tame maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulinių medžiagų. Deja, Lietuvos gyventojai vidutiniškai jų gauna tik apie 16 g, todėl jei norime būti sveikesni, turėtume dažniau rinktis ir daugiau vartoti tų maisto produktų, kuriuose jų yra daugiau“, – sako SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.

Tačiau kas gi yra tos skaidulinės medžiagos, kuo jos ypatingos, kodėl jos tokios svarbios mūsų organizmui ir kokius maisto produktus pasirinkti, kad gautume pakankamą jų kiekį?

Skaidulinės medžiagos, kartais vadinamos maistinėmis skaidulomis ar ląsteliena, – tai angliavandeniai, kurie nėra nei virškinami, nei absorbuojami žmogaus plonojoje žarnoje, bet jas gali skaldyti storosios žarnos mikroflora. Skaidulinės medžiagos skirstomos į tirpias vandenyje (pektinai, beta gliukanai, guaro guma, inulinas ir kt.) ir netirpias (celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, protopektinai ir kt.). Jų fiziologinis poveikis žmogaus organizmui taip pat skirtingas.

Skaidulinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui:

apsaugo nuo vidurių užkietėjimo;

padeda greitinti maisto judėjimą žarnyne (ypač netirpios skaidulinės medžiagos, kurių daug yra kviečių sėlenose);

padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje bei mažinti padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje iš karto pavalgius (ypač esančios avižų ir miežių sėlenose tirpios skaidulinės medžiagos);

mažina širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto bei storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.

Skaidulinės medžiagos taip pat vadinamos prebiotikais, nes šios medžiagos yra gerųjų bakterijų (bifidobakterijų, laktobakterijų ir kt.) maistas ir skatina jų augimą. Vartoti prebiotikus reikia dėl to, kad taip atkuriama normali žarnyno mikroflora.

Daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas paprastai turi mažiau kalorijų, nei toks pat kiekis mažiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, o laikantis sumažintos energinės vertės dietos, didesnis skaidulinių medžiagų, ypač esančių grūdinėse kultūrose, kiekis gali padėti mažinti svorį.

„Skaidulinių medžiagų šaltiniai – viso grūdo dalių turintys duonos gaminiai, ankštiniai, riešutai, sėklos, dauguma daržovių, vaisiai, uogos, kviečių bei avižų sėlenos, džiovintos slyvos“, – vardija Sveikatos mokymo bei ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė. Tačiau nors nemažai vaisių, pvz., bananai, apelsinai, mandarinai, mangai, ananasai, kriaušės, arbūzai ir kiti turi skaidulinių medžiagų, jie nėra tokie palankūs sveikatai, kadangi juose yra ir gana daug cukrų. O gyvūninės kilmės produktai skaidulinių medžiagų neturi.

SAM primena, kad daugiau skaidulinių medžiagų, lyginant su kitais panašiais tos pačios grupės produktais, yra ir tuose maisto produktuose, kurie pažymėti tarptautiniu simboliu „Rakto skylutė“. Beje, šie maisto produktai naudingi sveikatai ir dėl to, kad juose yra įdėta mažiau riebalų, cukraus ir druskos.