Kodėl medikai bijo pokyčių?(12)

Vasario 21 dieną „Vakarų Lietuvos medicinai“ išspausdinus straipsnį „Klaipėdos medikai bijo realių pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje“ socialiniame tinkle „Facebook“ užsimezgė diskusija. Ji – jūsų dėmesiui.

Rūta Rakevičiūtė. Ne tik medikai bijo. Žmonės bijo pokyčių, nes tai nežinomybė. Tu žinai, ką turi dabar, bet nežinai, ką turėsi po pokyčių, todėl ir bijai (doc. Laurinaitis kažkada skaitė paskaitą apie pokyčių baimę). Tai natūralus procesas.  Audriau, ar prisimeni savo pirmą darbo dieną Anglijoje – manau, irgi bijojai?

Audrius Šimaitis. Taip,  bijojau,  bet važiuoti į Angliją nebijojau. Čia ir yra esminis skirtumas.

Redas Laukys.  Dauguma ankstesnių reformų padaryta iš viršaus, tai sukelia žmonėms nerimą dėl ateities arba baimę tiems, kurie nuo tų reformų nukentėjo arba patyrė jų neigiamas pasekmes. Normalūs pokyčiai be tinkamo informavimo (apie tikslus ir planuojamus rezultatus) ir suinteresuotų šalių dalyvavimo sunkiai įmanomi. Todėl Jūsų veikla yra išskirtinė ir labai naudinga.

Birute Jankuvienė. Drąsa yra Dievo dovana. Palaiminti drąsieji.

Birute Jankuvienė. Pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų pasaulis, jei visi visko bijotų. Aš suprantu ir bailiuosius, bet niekada nesuprasiu ir nepateisinsiu abejingųjų,  arba, anot Šv. Rašto,  drungnųjų.

Rita Banevičienė.Diskusijoje dalyvavę medikai patys nurodė gaires, kuriomis reikia toliau eiti. Daugiau informacijos apie būsimus pokyčius, jų pranašumus. Nes visi žmonės ir visur į pokyčius žiūri atsargiai.

Edita Kanytė-Venienė. "Panika kyla dėl nežinojimo" - vienas dėstytojas sakydavo. Panašu, tai galioja viskame. Nuo elementariausios injekcijos technikos iki sveikatos reformos ir politikos peripetijų. Tik pakankamai stipriai žinantis gali būti drąsus tikrąja to žodžio prasme, o ne butaforine: "Ei, žiūrėkit, koks aš esu AŠ".

Redas Laukys. Nebūtinai. Drąsus gali būti arba žinantis (1), arba apsišaukėlis/veidmainis/prisiėmęs daugiau atsakomybės nei galėtų pagal intelektą (2), arba kvailys (3). Trys labai skirtingi variantai ir skirtingos pasekmės.

Edita Kanytė-Venienė. Na, tai tuos 2 ir 3 variantus turėjau mintyje:  "Ei, žiūrėkit, koks aš esu AŠ".

RitaBanevičienė. Kad visos iki šiol buvusios ir, beje, esamos reformos buvo abejotinos, daromos tam, kad galima būtų padėti pliusą, o ne ištaisyti padėtį ar nustatyti perspektyvas. Trūksta aiškaus situacijos vertinimo ir perimamumo. Žmonės su baime žiūri, kad ateis nauji politikai ir vėl viskas iš pradžių, vėl nauji, niekur nevedantys patvarkymai.

Edita Kanytė-Venienė. 20 metų visur daug kas vyksta principu - ką nors darykit, kaip nors ir kas nors išeis. Pradedant mokyklomis - jau pamečiau skaičių, kiek kartų buvo "reformuota" vien baigiamųjų egzaminų tvarka. Taip kad nestabilaus ir nesaugaus gyvenimo "pamokos" išmokstamos jau labai anksti, ir kaip stipriai tai rezonuoja su šiomis gautomis pamokomis vėlesni kažkieno pasiūlyti "keitimai".

Audrius Šimaitis. Šį  kartą čia buvo kita baimė - ne reformų ir ne pokyčių baimė - o baimė išklausyti, kas gali būti pasakyta, paaštrinta baimė, nes vyr. gydytojas pasakė: „Nerekomenduoju į šią paskaitą" . Suprantu reformų baimę - bet tokių baimių - baimių išklausyti ar bijoti eiti i susitikimą, kadangi vyr. gydytojas neleido, nesuprantu.

Redas Laukys. Nemanau, kad tai baimė, tiesiog žmonės patogiai jaučiasi turėdami tai, ką turi, ir nenori komplikacijų. Klaipėdos savivaldybėje viename posėdyje išdrįsau paklausti, kodėl priimtas neigiamas sprendimas. Man sako - jūsų klausimas baigtas, kitas  klausimas. Visgi išreikalavau, kad motyvacija būtų įrašyta protokole. Pasekmės - ties tuo klausimu užstrigau visam laikui. Išvada - mesti visus darbus ir eiti kariauti ant kiekvieno kampo, arba - kaip Jūsų minėti žmonės, paklausę vyr. gydytojo rekomendacijos, - neiti į Jūsų paskaitą. Kol tokių gydytojų pilna, kur tik pasisuksi, ramesniam žmogui, nenorinčiam kariauti, darosi neracionalu prieštarauti.

 Rita Banevičienė.  Sutinku su Audriumi, kad vyr. gydytojai Lietuvoje turi neribotą valdžią. Manau, kad tai patikimi politikų vietininkai, per kuriuos vykdomi norimi sprendimai. Todėl jie beveik nepajudinami, todėl nekeičiamas įstatymas dėl rotacijos, nors apie tai labai seniai kalbama. Ir valdžia personalo atžvilgiu labai elementari: nuo vyr. gydytojų priklauso atlyginimas, darbo vieta, karjera.

Redas Laukys. Pagrindinė priežastis - ubagynas. Nepraleidžiami nei priemokos, nei papildomo draudimo įstatymai. Kai ubagynas, kiekvienas dėl kapeikos dreba. Atsirastu didesnis uždarbis, žmonės išlaisvėtų, nebijotų žodį pasakyti.

Rita Banevičienė.Bet ar nėra patogiau valdyti žmones, kurių materialinė padėtis apgailėtina, o sąlyginai " kriminogenine" situacija akivaizdi. Be to, tam, kad darytum sprendimus, reikia mąstyti, analizuoti, gali nepasisekti. O populiarumas gali būti ir be šito pasiekiamas.

Edita Kanytė-Venienė. "Tam, kad darytum sprendimus, reikia mąstyti, analizuoti, gali nepasisekti. O populiarumas gali būti ir be šito pasiekiamas."  Manau, šitas jūsų, Rita, pasakymas vertas platesnio publikavimo kaip citata.

Birute Jankuvienė.  ‎'Nuomonės nekeičia kvailiai arba numirėliai'. Kažkur girdėta citata. Jokios drąsos nereikia ateiti, klausytis, dalyvauti diskusijoje, skaityti, domėtis. Manau, netgi pilietinė pareiga dalyvauti visuomenės formavimo procesuose. Aš taip pat nežinau, kaip kas turi būti. Dėl to ir einu, klausausi, pati savo nuomonę formuoju, klystu neretai, mokausi iš klaidų. Noriu jausti, kad bent esu gyva.

Gilvydas Verkauskas. Liūdna, tokia garbinga profesija ir toks elgetavimas kartu. Nors imk ir prisigerk. Jei pastebėjot, jau 20 metų labai gražiai šnekama apie reformą, ir ji ne vieno politiko daroma - ir tikrai daroma ministerijose ir aukštesniuose sluoksniuose keičiant ligoninių pavadinimus arba vieną su kita pergrupuojant, bet mano atmintyje vienintelis realus pagerėjimas (na, nors mums, medikams) atsirado, kai medikai rimtai pagrasino streiku.

Rita Banevičienė.  Gilvydai, koki pagerėjimą turi omenyje? Gi iš principo niekas nepasikeitė. Labai keisti ligoninių sujungimai daromi. Lozungas - sumažinti administracinį aparatą, bet faktiškai aparatas tik padidėja, o jei sumažėja, tai bibliotekininke ar dailininke. Arba jungiamos įstaigos, esančios skirtingose miesto dalyse, pavadinant jas filialais su savais direktoriais. Tiesiog kosmetika, vadinama reforma.

Gilvydas Verkauskas. Pagerėjimas buvo tas, kad mano atlyginimas išaugo dvigubai- vis šis tas, bent už šildymą galima susimokėti. Iki to "streiko" buvo 900 Lt- mums su žmona medike atlyginimo neužtekdavo net susimokėti už būtinas buitines išlaidas. O dėl sujunginėjimų, mano nuomone, - politiniai žaidimai ir kosmetika, ne problemos sprendimas.

Audrius Šimaitis. Tol, kol medikai sėdės savo gardeliuose ir bijos net išklausyti kitokius reformos pasiūlymus - taip ir bus. Ir jokie čia streikai nepadės.

Gilvydas Verkauskas.  Dėl baimės sutinku, čia apie tą pačią baimę- bijo nuomonę reikšti, bijos ir streikuoti. Lyginant streiką ir reformą, man streikų kelias labiau patinka- greitesnis ir tikslai aiškiai suformuluojami.  Reformos labai priklauso nuo reformatorių sąžiningumo, o jie tokie pat žmonės tokioje pat korumpuotoje sistemoje.

Audrius Šimaitis. Iš dalies sutinku - tačiau streikas duoda tik labai trumpalaikį efektą ir siaurą   tikslą, nepakeisdamas esminių priežasčių, kurios atveda į streiką. O rimta reforma būtent nukreipta į tai, kad pašalina esmines esamų problemų priežastis.

Gilvydas Verkauskas. Reforma ir šiaip daug  pranašesnis metodas šalyje, kur visuomeniniai interesai daugumai žmonių tampa svarbesni už asmeninius, sutinku.

Rita  Banevičienė.  Tai, kad gydytojai streikuos, pateikdami suformuluotus reikalavimus, sunkiai įsivaizduojama. Įvertinus tai, kad net savo nuomonę bijo išreikšti viešai. Man žinomi atvejai, kai bijoma kalbėti telefonu ar kabinete, nes "gali klaustyti". Gal šito dar nežinojote? Reikia prisiminti ir tai, kad Gilvydo minimas streikas buvo organizuotas tarpininkaujant vyr. gydytojams. O šiaip palaikau reformų kelią. Deja, jis ilgas, bet turi ateiti nauji ir drąsūs žmonės. Aktyviems reikia eiti į politiką.

Gilvydas Verkauskas. Dar pridėčiau, kad streiko problema sunkiai įgyvendinama, nes gydytojų Lietuvoje padėtis labai skiriasi. Vieni pensijinio amžiaus, bijo kad, jei kas nors keisis, jie neteks ir to paskutinio šiaudo, už kurį dar galima išgyventi, ir turės elgetauti... iš pensijos. Kiti turi gerą privačią praktiką, dar pora klinikinių tyrimų, ir gyvenimas yra visai geras. Pediatrai, psichiatrai, ortopedai- visiems kitaip. Lygiai tas pats apie vyr gydytojus. Vieni - šaunūs ir sugebantys išvairuoti laivą net šiomis sovietinėmis sąlygomis, kiti - pasipūtę ir galvojantys, kaip geresnę jachtą nusipirkti. Vis tiek aš už profesines sąjungas ir streikus. Prancūzijos mokykla...

Rita Banevičienė.  Kažin ar Lietuva kada paseks Prancūzija, kurioje senos revoliucijų ir streikų tradicijos. Kaip žinia, lietuvaičiai mėgo miškais vaikščioti. Profsąjungos sveikatos apsaugos srityje reguliuoja viską. Pas mus gi,  kaip matėme, profsąjungos piketuoja prieš darbo laiko suvienodinimą ir "už pieną" dirbantiems kenksmingose sąlygose. Už tai jos pirmininkę sugebama atleisti iš darbo, nors ją saugo įstatymas. Organizacijos nesivienija, nes pirmininkais nori būti daugelis. Bet pastaba labai teisinga, dėl pensijinio gydytojų amžiaus taip pat. Reikėtų pasižiūrėti statistiką, koks Lietuvos gydytojų amžiaus vidurkis, manau, arti to.