Priemokos už sveikatos priežiūros paslaugas: ar tikrai sistema taps skaidresnė?

Dar pavasarį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būtų įtvirtinta nuostata, kad valstybės laiduojama nemokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Kitaip sakant, naikinama dabar galiojanti nuostata, numatanti galimybę pacientui už papildomą mokestį pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, už kurias jau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). 

Priėmus pakeitimus imti mokestį iš paciento bus galima tik už PSDF lėšomis neapmokamas paslaugas, kai jis neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kai paslaugą pasirenka savo iniciatyva, be medicininių indikacijų, už nebūtinuosius tyrimus, grožio paslaugas ir pan.

Tokie ministerijos siūlymai vertinami nevienareikšmiškai. Pakeitimų šalininkai sako, kad neliktų dvigubo apmokestinimo, paslaugas gautų tie, kam jų labiausiai reikia, būtų suvaldytos eilės, sveikatos sistema taptų skaidresnė ir nebūtų iškreipiama rinka ir t. t. Vis dėlto oponuojantys šiems pakeitimams teigia, kad dėl tokio sprendimo labiausiai nukentės pažeidžiamiausios visuomenės grupės ir privačios įstaigos, suvešės korupcija.

Dabartinė tvarka iškreipia sveikatos sistemą

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai mažintų sveikatos sistemos netolygumus, atsirastų daugiau skaidrumo, mažėtų eilės pas gydytojus, ir užtikrintų, kad sveikatos priežiūros paslaugas greičiau gautų tie, kam jų labiausiai reikia, o ne kurie gali susimokėti.

Kiek anksčiau sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žiniasklaidai teigė, kad tokia dvigubo apmokestinimo praktika, kai už sveikatos priežiūros paslaugas sumoka ir valstybė, ir pacientas, iškreipia visą sveikatos sistemą ir pažeidžia socialinio teisingumo principus.

„Pacientas, kuris turi galimybę papildomai susimokėti, įgyja galimybę „apeiti“ eilę ir greičiau gauti paslaugą, o negalintis susimokėti yra nustumiamas toliau į eilės galą. Taigi paslaugos tampa greičiau prieinamos tiems, kas gali susimokėti, o ne tiems, kam jų labiausiai reikia. O daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų reikia būtent mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams“, – ministrė cituota SAM pranešime žiniasklaidai.

Pertvarka atlaisvins kvėpavimo takus

Praėjusią savaitę Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje surengtuose klausymuose Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas dr. prof. Audrius Šimaitis sakė, jog šiuo metu galioja tikrai sudėtinga praktika.

„Ji nesąžininga paciento atžvilgiu, be to, sukuriama sudėtinga konkurencinė valstybinių ir privačių gydymo įstaigų sistema, iškraipoma rinka ir gydytojų atlyginimai. Todėl gydytojai dažnai nebenori dirbti valstybinėse įstaigose, taigi sunku išlaikyti personalą“, – kalbėjo A. Šimaitis.

Ligoninės vadovo teigimu, drąsiai galima teigti, jog taip alinama valstybinė sveikatos priežiūros sistema.

„Kaip kardiologas galiu pasakyti, jog pirmiausia mūsų sveikatos sistemai reikia atlaisvinti kvėpavimo takus. Ir šie įstatymo pakeitimai būtų pirmas žingsnis reanimuojant, atstatant kvėpavimą“, – įsitikinęs A. Šimaitis.

Tame pačiame posėdyje jam antrino Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologinių funkcinių tyrimų kabineto vyresnysis gydytojas Dalius Jotužis: „Už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš pacientų negali būti reikalaujama papildomų mokėjimų. Ir tam yra argumentų. Tai neatitinka nei pacientų interesų, nei sveikatos sistemos tvarumo principų. Atsiranda nelygybė, yra ir etinių, psichologinių momentų, mažėja pasitikėjimas gydytojais, sveikatos priežiūros sistema. Dėl dvigubų standartų didėja administracinė našta ir regionų atskirtis“.

Klaidinga logika

Portalo vlmedicina.lt kalbintas Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius sakė, jog pati Vyriausybės programos nuostata mažinti eiles, tiesioginių pacientų mokėjimų dydį yra labai teisinga. Tačiau pacientų ir medikų organizacijos nepritaria tam, kaip tai sprendžiama.

„Ministerija su ligonių kasomis galėtų susitvarkyti pačios, nespręsdamos problemų keistais draudimais. Nebuvo nei socialinio dialogo, nei aptarimų, nei poveikio vertinimo, tiesiog nuleistas įstatymo projektas, kuriam mes nepritariame“, – sakė L. Paškevičius.

Pasak asociacijos prezidento, paskelbta kova dėl priemokų už medicinos paslaugas, tačiau atidžiau panagrinėjus tiesioginius mokėjimus matyti, jog daugiausia sumokama už vaistus ir odontologijos paslaugas. Kita vertus, priemokos išnyktų, jei valstybė didintų įmokas už savo draudžiamuosius – vaikus, pensininkus, studentus ir kt., už kuriuos sumoka dirbantys žmonės. Taigi pokyčių dėmesys kreipiamas ne ten, kur jis turėtų būti.

„Klaidinga logika, jog gydytojai iš privataus sektoriaus pereis dirbti į valstybines sveikatos priežiūros įstaigas ir sutrumpės eilės. Dažnai privatus sektorius dirba efektyviau, pavyzdžiui, tos pačios srities chirurgas atlieka 4–5 operacijas per dieną, o valstybinėje įstaigoje – 1–2. Arba, tarkim, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos aparatais trečdaliu ar net perpus daugiau tyrimų atliekama per dieną. Sakykim, gydytojai pereina į viešąjį sektorių, tad privačiose jie nesuteiks paslaugų, kurias gautų pacientai. Taigi jiems teks kreiptis į valstybines įstaigas ir laukti dar ilgesnėse eilėse“, – įsitikinęs L. Paškevičius. Be kita ko, priduria, kad medikų apklausa rodo, jog tokiu atveju dalis gydytojų emigruotų, šios profesijos darbuotojų trūksta visoje Europos Sąjungoje.

Portalo paklaustas, ar tokios įstatymo pataisos sveikatos sistemą padarytų skaidresnę, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas sakė: „Jei planuoja šį klausimą spręsti kaip dabar, iš esmės atsiras didesnė korupcija ir nelegalūs atsiskaitymai. Dabar STT antikorupcijos žemėlapyje privačių įstaigų nėra. Pacientui pasakoma, už ką jis moka. Jis pats sprendžia: jei nori geresnių paslaugų ir kaina jam tinka, susimoka; jei ne, kreipiasi į valstybines ir laukia eilėse. O jei negalės oficialiai susimokėti, tada tikrai bus neskaidru.“

Spalio 6 d. Seimo sveikatos reikalų komitetas savo posėdyje planuoja svarstyti šį klausimą.